Kino kultūros ir auditorijos
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Kursas skirtas studentams, kurie nori analizuoti kiną kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį bei pažinti kūrybinės veiklos galimybes kino rodymo (exhibition) etape. Akademinė kino teorija akcentuoja tekstą, o kino industrijos studijos – vertės grandinę, todėl dažniausiai kino auditorijos išstumiamos į pasyvų paribį. Šiame kurse pristatoma idėja – apversti šį santykį ir kaip kino studijų centrą matyti auditorijas ir gyvybingas kultūras, kurias sukuria kino ir auditorijų sąlyčiai – yra reprezentuojama progresyviuose šiuolaikiniuose tyrimuose ir kino industrijose (žr. JK kino industrijos ataskaitą „Britų kino ateitis: viskas prasideda nuo auditorijos“). Kursas siūlo pažintį su pagrindinėmis kino suvokimo (reception), žiūrovystės (spectatorship), auditorijų elgesio (audience behaviour) teorijomis, kino kultūrų, jų įvairovės ir dinamikos samprata, akcentuojančią kino reikšmę identitetams, bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir politiniam protestui (globalios, nacionalinės ir nišinės auditorijos, moterų ir mažumų kino festivaliai, dalyvaujamoji dokumentika), o taip pat kino renginių ir rodymo platformų / technologijų įvairove, peržengiančią standartinį komercinio produkto vartojimą multiplekse (žr. naujas kino platformas (kaip Window Flicks) COVID19 pandemijos kontekste). Kino renginiai, lauko kino teatrai, dalyvaujamasis kinas internete, kino festivalių ekologija, mikro kino teatrų judėjimas, originalios kurotarinės filmų programos, kino archyvų atgaivinimas, kinas kaip viešoji sfera, naujos kokybės kino komunikacija atveria kino kultūrų įvairovę ir paverčia kiną šiuolaikinio urbanistinio gyvenimo centru. Paremtas užsienio ir Lietuvos pavyzdžiais kursas leis studentams pažinti šias galimybes, jas vertinti ir analizuoti bei įtraukti į būsimos karjeros pasirinkimus.
Kursas bus naudingas studentams, kurie planuoja karjeras kino industrijoje sklaidos, komunikacijos, rinkodaros, rodymo srityse kaip kino festivalių kuratoriai, programų sudarytojai, kino centrų ir kino teatrų koordinatoriai, kultūros projektų vadovai, viešųjų ryšių atstovai, internetinių kino svetainių koordinatoriai, edukacinių kino programų vykdytojai ir kt., o taip pat kitose kūrybinėse srityse (muziejuose, bibliotekose, teatruose, viešuosiuose renginiuose ir politinėse akcijose) kur galima efektyviai panaudoti kino filmus.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Kūrybinių industrijų įvadas
Dalyko studijų rezultatai
1. Paaiškinti kaip veikia kino industrija, nurodant svarbiausius kino gamybos etapus, jų organizacinę struktūrą, kūrybines veiklas, naudojamas technologijas ir ekonomines ypatybes.
2. Įrodyti socialinių, ekonominių ir politinių veiksnių svarbą kino gamyboje ir jų santykį su menine kūryba.
3. Išanalizuoti istorinę kino industrijos kaitą skirtingose šalyse, platesnių ekonominių ir socialinių kaitos struktūrų kontekste.
4. Kritiškai įvertinti globalią kino industrijos situaciją šiuolaikiniame pasaulyje ir jos įtaką Lietuvos kino kultūrai.
5. Pasinaudoti skirtingomis teorinėmis-kritinėmis perspektyvomis šiuolaikinės kino industrijos ypatybių analizėje ir vertinime.
6. Atlikti lyginamąją Lietuvos kino industrijos ir kitų Europos šalių nacionalinių kino industrijų analizę.
Dalyko turinys
1. Įvadas: kurso reikalavimai, užduotys, vertinimas. Kino kultūros, auditorijos, istorijos, platformos, patirtys;
2. Kaip auditorijos skaito kiną? Psichoanalitinės žiūrovystės teorijos ir malonumas;
3. Politinės recepcijos teorijos: socialinė kino žiūrovystės formų diferenciacija;
4. Globali kino industrija ir auditorijų multikultūriškumo problematika;
5. Kaip skaityti auditorijas? Auditorijų elgesio teorijos, etnografiniai ir kt. auditorijų tyrimai;
6. Auditorijos, kultūrinės tapatybės ir žanrai. Socialinės žanrų funkcijos;
7. Paveldo kinas (heritage film): nacionalinės auditorijos, istoriniai konfliktai ir derybos;
8. Intermedialūs žanrai, nišinės auditorijos ir fanų klubai (Arthouse, Anime ir kt.);
9. Moterų žanrai ir auditorijos. Tarptautiniai moterų kino festivaliai;
10. Kinas kūrybiniame mieste: kino turizmas ir kinematografinių patirčių industrija;
11. Kino festivaliai ir kuratorystė: tarp globalaus kino ir lokalios bendruomenės;
12. Kino festivaliai kaip viešoji sfera: politinė kino kultūra;
13. Netinkliniai kino teatrai: programos ir alternatyvos; mikro kino teatrų judėjimas (Window Flicks ir kt.);
14. Kino auditorijų aktyvizmas skaitmeninėse platformose: dalyvaujamasis kinas ir vartotojų kuriama produkcija;
15. Dalyvaujamojo kino platformos, technologijos, vertinimas ir pavyzdžių analizė.
Dalyko studijos valandomis
Kontaktinis darbas:
Paskaitos – 30 val.
Seminarai – 15 val.
Komandinis darbas pasitelkus el. komunikavimo priemones – 15 val.
Savarankiškas studento darbas:
Individualus darbas raštu: 30 val.
Savarankiškas studento darbas (tame tarpe – pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) – 70 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 20%
Kiti tarpiniai atsiskaitymai (individualaus ir grupinio darbo atsiskaitymai seminarų metu) – 40%
Egzaminas – 40 %
Literatūra
1. 2002 Janet Harbord, Film Cultures SAGE Publications
2012 Ian Christie (eds.) Audiences: Defining and Researching Screen Entertainment Reception Ansterdam UP
2. 2002 Graeme Turner, The Film Cultures Reader Routledge
2015 Laura Mulvey, Anna Backman Rogers (eds.) Feminisms: Diversity, Difference and Multiplicity in contemporary Film Cultures Amsterdam University Press
3. 2019 Edward Dimendberg (ed.), The Moving Eye: Film, Television, Architecture, Visual Art, and the Modern Oxford University Press
2013 John Richardson, Claudia Gorbman, Carol Vernallis (eds.) The Oxford Handbook of New Audiovisual Aesthetics Oxford University Press
2015 Peter Bosma, Film Programming : Curating for Cinemas, Festivals, Archives Wallflower
4. 2017 Thomas Leitch (ed.) The Oxford Handbook of Adaptation Studies Oxford University Press
Papildoma literatūra
1. 2013 Roy Stafford Understanding Audiences and the Film Industry BFI
3. 2005 Mette Hjort, Small Nation, Global Cinema: The New Danish Cinema University of Minesotta Press
