Politinė komunikacija (VKS 3017)
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Kursas skirtas suteikti žinių bei įgūdžių analizuoti ir vertinti politikos komunikaciją kaip vieną iš svarbiausių šiuolaikinių demokratinių valstybių funkcijų, reikalingų politinių insitucijų legitimumui, skaidrumui bei atsiskaitomybės prieš piliečius užtikrinti. Kursas supažindina su politikos komunikacijos, kaip politikos veikėjų, žiniasklaidos ir piliečių sąveikos proceso, samprata, pristato pagrindines jo charakteristikas bei šiuolaikines tendencijas. Kurso metu daug dėmesio skiriama ne tik tam, kad studentai susipažintų su pagrindinėmis politinės komunikacijos teorinėmis sampratomis bei šiuolaikinėmis tyrimo tradicijomis, bet ir analizuotų įvairius antrinius tyrimų duomenis ir lyginamąsias atvejų studijas, tokias kaip politinės reklamos turinio tyrimai, partijų bei kandidatų kampanijų, institucinės komunikacijos bei politinių viešųjų ryšių kampanijų pobūdžio bei turinio tyrimai, politinių naujienų turinio įvairiose žiniasklaidos priemonėse analizė, gebėtų juos suprasti, paaiškinti ir analizuoti su jais susijusius reiškinius globaliame, europiniame ir nacionaliniame kontekste.
Dalyko anotacija užsienio kalba
This course gives a fundamental understanding and critical review of key aspects of contemporary theory and research in political communications. It examines a range of interconnected issues concerning the ‘politics – mass media – citizens’ relationship in the context of convergence taking place on the economic, organizational and technological levels of media and politics in Europe. This course is designed to introduce students to the processes and actors of political communication and deepen their understanding of the uses and functions of communication in modern democracies, the dilemmas surrounding the communication of political information provision via mass media and other means (Internet, etc.). As an important angle for studying contemporary political communications different case studies of political campaigns are analyzed during seminars (political advertising, institutional communication policies and strategies, party and candidate campaigns and communications, etc.).
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
„Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“, „Globalizacija ir tarptautinė komunikacija“.
Dalyko studijų rezultatai
Analizuoti politinės komunikacijos teorijų raidą ir žinoti aktualiausias politinės komunikacijos teorines koncepcijas.
Stebėti ir vertinti globalių ir lokalių veiksnių įtakas politikos komunikacijos procesams ir komunikacijos turinio kaitai.
Analizuoti bei kritiškai vertinti šiuolaikinės politinės komunikacijos tendencijas bei pagrindines charakteristikas globaliame, europiniame ir nacionaliniame kontekste.
Suprasti viešosios nuomonės formavimo procesus bei jų specifiką.
Įvertinti žiniasklaidos bei naujųjų medijų vaidmenį politinėje komunikacijoje.
Dalyko turinys
1. Politinės komunikacijos samprata, teorinių požiūrių ir tyrimo tradicijų apžvalga.
2. Komunikacijos vaidmuo demokratiniame politiniame procese: normatyvinis požiūris.
3. Viešosios nuomonės studijos ir politinės darbotvarkės formavimas.
4. Žiniasklaidos ir politinių veikėjų sąveika: politinės komunikacijos kultūra.
5. Politikos mediatizacija.
6. Politinio spektaklio ir šou principai. Politinės komunikacijos proceso institucionalizacija.
7. Politikos veikėjai ir jų įvaizdžio kūrimas medijuotoje tikrovėje.
8. Politinės diskusijos ir jų destrukcija: šiuolaikinės prieigos.
9. Politinė kalba, retorika ir politinis simbolizmas.
10. Viešoji erdvė ir politinė komunikacija: teorijų apžvalga.
11. Žiniasklaida ir komunikacija politinės komunikacijos teorijose.
12. Politinė komunikacija naujųjų technologijų poveikyje ir pilietinis dalyvavimas.
13. Kaip internetas keičia politinių partijų, kandidatų ir institucijų komunikaciją (atvejų analizė)?
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., komandinis darbas (pasitelkiant el. bendravimo priemones) – 15 val., savarankiškas studento darbas – 85 val. Iš viso: 130 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Kolokviumas – 30%, projektas - 20%, egzaminas – 50%.
Literatūra
1. 2005 Bielinis, L. Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida: prieštaringa komunikacinė simbiozė. Eurigmas
2. 2002 Bauman, Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Apostrofa
3. 2012 Hayden, C. The Rhetoric of Soft Power: Public Diplomacy in Global Contexts. Lexington Books
4. 2009 Castells, M. Communication Power. Oxford University Press
5. 2009 Dahlgren, P. Media and Political Engagement: Citizens, Communication, and Democracy. Cambridge University Press
6. 2002 Habermas, J. Modernybės filosofinis diskursas. Ama littera
7. 2002 Edelman, M. J. Politinio spektaklio konstravimas. Eugrimas
8. 2007 Negrine R., Stanyer J. (eds.) The Political Communication Reader. Routledge
9. 2002 McNair, B. An Introduction to Political Communication. Routledge
10. 2004 Pfetsch B., Esser F. (eds.) Comparing Political Communication: Theories, Cases, and Challenges. Cambridge University Press
Papildoma literatūra
11. 2010 Louw, E. The Media and the Political Process. Sage
12. 2012 Entman, R. Scandal and Silence: Media Responces to Presidential Misconduct. Polity
13. 2004 Krupavičius, A., Lukošaitis, A. Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Poligrafija ir informatika
14. 2006 Jasiulevičienė, R. Politikos mokslai:mokomoji knyga. VDU leidykla
15. 2006 Balčytienė, A., Vinciūnienė, A. Žiniasklaida kaip aktyvus politinių procesų veikėjas informuojant visuomenę apie ES: lyginamasis požiūris. Informacijos mokslai: mokslo darbai, t. 37, p. 92-110. Vilniaus universiteto leidykla
16. 2007 Stanyer J. Modern Political Communication: Mediated Politics in Uncertain Times. Polity Press
17. 2003 Maarek P. J., Wolfsfeld G. (eds.) Political Communication in a New Era: A Cross-National Perspective. Routledge
18. 2005 Lilleker D. G., Lees-Marshment J. Political Marketing: A Comparative Perspective. Manchester: Manchester University Press
