Elitai ir viešieji intelektualai
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course aims at discussing works of the most famous intellectuals of East-Central Europe. As intellectuals are understood people who have expressed their ideas publicly, defending values of democracy, freedom of speech, liberty. In the Europe of the 20th century, full of repressive regimes and intolerance, such people usually were persecuted by the authorities. Therefore, they often acted as émigrés or dissidents. Their influences, however, remained visible even after the collapse of regimes. There are discussed texts of such people as Czeslaw Milosz, Jerzy Giedroyc, Milan Kundera, Vytautas Kavolis, Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Vaclav Havel, Adam Michnik, etc.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Magistrantai turi būti pabaigę humanitarinių arba socialinių mokslų studijas, kuriose žymią vietą užimtų filosofijos, kultūros istorijos, socialinių ir politinių teorijų disciplinos. Tai daugiausia sociologijos, istorijos, filosofijos, politinių mokslų bakalaurai.
Dalyko studijų rezultatai
Baigę kursą studentai gebės: apibūdinti intelektualinės ir idėjų istorijos specifiką, įvertinti Vidurio-Rytų Europos intelektualinės minties palikimą, atskirti ideologines Vidurio-Europos minties kryptis ir svarbiausius bruožus, įvertinti prasmingą intelektualinio palikimo vaidmenį dabarties uždavinių sprendime, interpretuoti intelektualinius tekstus, diskutuoti ir ginti savąjį požiūrį, reikštis viešojoje erdvėje.
Dalyko turinys
Intelektualais yra priimta vadinti tuos socialinės ir kultūros kritikos atstovus, kurie generuoja idėjas, svarsto jų likimus, kuria intelektualines ir kultūrines aplinkas, kuriose kūrybiniai procesai yra svarbiausias dalykas. Intelektualai (ne vien akademiniai žmonės) yra visuomenės susipratimo varomoji jėga, tačiau su sąlyga, kad jie tampa viešais asmenimis, savo kritinę mintį sąmoningai skleisdami viešai per įvairias medijas: periodinė spauda, elektroninės žiniasklaidos priemonės- televizija, radijas, internetiniai portalai, etc. Vidurio Rytų Europoje, per XX amžių patyrusioje daugelį liberaliosios demokratijos trukdžių (nacionalistinės diktatūros, nacizmas, komunizmas) viešųjų intelektualų vaidmuo buvo labai ryškus, ypač tais momentais, kuomet laisvas žodis tiesiogiai arba netiesiogiai- balsais iš anapus „geležinės uždangos“ pasiekdavo savas visuomenes. Taip pro pasienio kontrolės punktus skverbėsi tokių antikomunistinių emigracijos intelektualų Czeslawo Miloszo, Jerzy Giedrojcio, Milano Kunderos, Vytauto Kavolio, Aleksandro Štromo, Tomo Venclovos ir daugelio kitų spausdinti bei radijo studijose įkalbėti žodžiai. Ten, kur radosi daugiau legalių galimybių nonkonformistiškai nusiteikę intelektualai (Vaclav Havel, Adam Michnik, etc) tai skelbė legaliuose ir pusiau legaliuose leidiniuose. Visa tai dabar yra prieinamas šaltinis intelektualinės istorijos studijoms, padedančioms suprasti elito formavimosi ir intelektualinės kultūros raidą tuose kraštuose, kurie šiandien vadintini naująja Europa.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., studento savarankiškas darbas: šaltinių skaitymas ir analizavimas – 100 val
Studijų rezultatų vertinimas
Tarpinis atsiskaitymas – 25 proc., tiriamasis namų darbas – 25 proc., egzaminas – 50 proc. pažymio.
Literatūra
1. Giedroyc J., Autobiografia na cztery ręce, Warszawa 2006
2. Gombrowicz W., Dienoraštis, I-II t., Vilnius 1998, 1999
3. Greimas J., Gyvenimas ir galvojimas, Vilnius 1998
4. Greimas J., Išarti ir iš toli, Vilnius 1991
5. Havel V., Vilties erdvė, Vilnius 1997
6. Kavolis V., Nepriklausomųjų kelias, Vilnius 2006
7. Michnik A., Letters from Freedom: Post-Cold War Realities and Perspectives, Univ. of California Pess 1998
8. Michnik A., Letters from Prison, Berkely 1985
9. Michnik A., Z dziejów honoru w Polsce, Warszawa 1993
10. Milosz Cz., Pavergtas protas, Vilnius 1995
11. Štromas A., Laisvės horizontai, Vilnius 2001
12. Walicki A., Marksizmas ir šuolis į laisvės karalystę, Vilnius 2005
