Lyderystė: teorija ir praktika
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalyko studijose magistrantai formuojasi įgūdžius spręsti problemas ir priimti sprendimus, imituodami įvairius lyderystės stilius; vysto intelektinius lyderystės gebėjimus formuoti komandas ir jose lyderiauti pagal sitaucijų ir / ar atvejų scenarijus; plėtoja reflektavimo, diskusijų, debate, komunikavimo įgūdžius sąsajoje su lyderystei aktualių savybių į(si)vertinimu bei komandos narių vaidmenų skirstymu; formuojasi situatyvios ir atvejo lyderystės įgūdžius. Studijų dalyko metu įgyti intelektiniai įgūdžiai magistrantams padės veiksmingai dirbti autonomiškai ir komandose švietimo sektoriuje įvairių tipų institucijose.
Dalyko anotacija užsienio kalba
Postgraduate students develop skills to solve problems and make decisions by imitating different leadership styles; develop intelligent leadership abilities to form teams and lead them according to situations and / or case scenarios; develop reflection, discussion, debate, communication skills in relation to the assessment of leadership-relevant qualities and team roles; develop situational and case management skills. The intellectual skills acquired during the course will help students to work autonomously and in teams in the education sector in different types of institutions.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Švietimo filosofija, Mokymo/si turinio projektavimas
Dalyko studijų rezultatai
5.1. Formuoti scenarijus lyderystės sąlygoms gerinti švietimo institucijos, steigėjo ir šalies lygmeniu
5.2. Formuoti lyderystės švietimo srityje institucines ir sistemines gaires bei rekomendacijas
5.3. Analizuoti ir vertinti pokyčio vizijos įvairių tipų švietimo institucijose dimensijas pagal lyderystės tipus
7.1. Analizuoti ir kritiškai reflektuoti bei diskutuoti lyderio savybes švietimo lygmenų ir institucijų tipų kontekstuose
7.2. Analizuoti, vertinti, apibendrinti lyderystės kompetencijas pagal švietimo institucijų tipus ir įvairius infrastrutūros modelius
7.3. Analizuoti ir apibendrinti darbo komandoje kompetencijų vystymo procesus bei šių kompetencijų specifiką
8.1. Analizuoti, lyginti, kritikuoti ir konceptualiai pagrįsti švietimo lyderystės modelius
8.2. Analizuoti, lyginti ir reflektyviai kritikuoti lyderystės švietime tipus ir stilius
8.3. Analizuoti ir konceptualizuoti komandos lyderystės kompleksiškumą skirtinguose švietimo lygmenų kontekstuose pagal institucijų tipus
Dalyko turinys
Lyderio auginimo / formavimo strategijos švietimo kontekste.
Lyderystė švietimo institucijos administracijos, pedagoginio personalo ir besimokančiojo lygmeniu.
Mokytojo lyderystė. Mokslininko intelektinė lyderystė.
Vertikalioji ir horizontalioji lyderystė švietime.
Lyderystė ir vertybės, etika ir etinės dilemos švietime.
Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas švietimo lyderystėje.
Įtaka, galia ir įtikinimas švietimo lyderystėje
Švietimo ir akademinė lyderystė.
Lyderystė, pokytis ir inovacija švietime.
Lyderystė, komunikavimas ir sąveikos švietime.
Kaitos proceso dimensijos skirtinguose švietimo lyderystės modeliuose įvairių tipų švietimo institucijose.
Lyderio savybės, rizika, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas.
Lyderystė ir charisma, motyvacija ir mentorystė.
Lyderystė ir pripažinimas, skatinimas, pusiausvira, susitelkimas, entuziazmas ir drausmė.
Lyderystės ir “pameistrystės” santykis.
Lyderystė ir mokymasis visą gyvenimą.
Lyderystės kompetencijos: klasteriai ir tipai.
Lyderystės kompetencijų sąrangos pagal skirtingus švietimo institucijų tipus.
Lyderystės kompetencijos ir instituciniai infrastruktūros modeliai švietime.
Intelektinė lyderystė.
Lyderystė švietimo komandoje: politinis, savivaldos, institucinis, asmeninis lygmenys.
Darbo švietimo komandoje kompetencijos pagal vaidmenis įvairių tipų švietimo institucijose.
Lyderio įsigalinimas darbo komandoje kokybei ir efektyvumui: vaidmenys ir atsakomybės.
Lyderystės kompetencijų plėtojimas švietimo institucijoje: galimybės ir ribotumai.
Klasikiniai, modernieji, postmodernieji ir šiuolaikiniai lyderystės modeliai švietime.
Savybių, elgsenos, situacinė, kontingencijos, funkcinė, informacijos procesų, asmeninės lyderystės, transformacinė, transakcinė lyderystės terijos.
Primityvi, paternalistinė, ugdomoji, modernioji, išmintinga lyderystė.
Dalyvaujanti, įgalinanti, kooperatyvi, bendradarbiaujanti, darni, transformacinė, dalinė ir autokratinė lyderystė.
Darbo komandoje kompetencijos švietimo institucijoje: bendri ir specifiniai bruožai pagal švietimo institucijas.
Tarptautinis ir nacionalinis švietimo lyderystės kontekstas: panašumai ir skirtumai.
Švietimo lyderystės iššūkiai globaliame pasaulyje.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 30 val.
Seminarai 30 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Studijų rezultatai vertinami taikant kaupiamojo balo sistemą. Galutinis pažymys (100 proc.) integruoja:
Individualus darbas (konceptualus tyrimas, paremtas lyginimu) – 10 %
Komandos darbas (koncepto analize grįstas kūrybinis projektas) - 10 %
Grupės darbas (lyderio savybių matrica) – 10%
Kolokviumas – 20 %
Egzaminas – 50%
Koliokviumo pažymys sudaro 20% galutinio pažymio, savarankiškų darbų – 30% galutinio pažymio, egzamino (mokymo/studijų programos projektas) pažymys – 50% galutinio pažymio.
Literatūra
1. 2012 Cibulskas G., Žydžiūnaitė V. Lyderystės mokykloje modeliai Lodvila
2. 2017 Maxwell J. 21 nepaneigiamas lyderystės dėsnis. Eugrimas
3. 2017 Preikšienė L. Motyvuoti paprasta. Praktiniai sprendimai vadovams. Tyto Alba
4. 2019 Žydžiūnaitė, V. Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai. Vitae Litera
Papildoma literatūra
1. 2011 Carnegie D. Lyderystės menas Eugrimas.lt
2. 2010 Carnegie D. Kaip tapti lyderiu. Eugrimas
3. 2019 Miniotaitė A., Staškevičius I. Lyderystė Tyto Alba
4. 2007 Harrison C., Killion J. Ten roles for teacher leaders. Educational Leadership, 65(1), 74-77. Prieiga internetu: http://www.ascd.org/publications/educational-leadership/sept07/vol65/num01/Ten-Roles-for-Teacher-Leaders.aspx
5. 2016 Trakšelys K., Melnikova J., Martišauskienė D. Competence of the leadership infleunce school improvement. Andragogika, 1(7), 79-108.
6. 2019 Harris A., Jones M. Teacher leadership and educational change. School Leadership and Management, 39(2), 123,126. Prieiga internetu: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/13632434.2019.1574964
