Ugdymo filosofija ir teorija

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalyko studijų metu analizuojama ir vertinama įvairių filosofijos krypčių (empirizmo, racionalizmo, pragmatizmo, utilitarizmo, redukcionizmo, hedonizmo) reikšmė ugdymo turiniui ir jo vertybiniam kontekstui, žmogaus būčiai, ugdymo/si visapusiškumui bei universalumui. Analizuojamos socialinio pažinimo, transformacijos, vertybių teorijos, kitos švietimo teorijos. Dalyko studijų metu skatinamas kritinis požiūris į redukcionistinę švietimo kokybės politiką.

Dalyko anotacija užsienio kalba

During the course studies there is analysed and reflected the significance of various philosophical systems (empiricism, rationalism, pragmatism) and their influence to the content of education and its value context, personality development, education comprehensiveness and universality. Social cognition, transformation, values theories, as well as other educatiobal theories are analyzed. The course encourages a critical approach to a reductionist education quality policy.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi turėti bendrosios pedagogikos, psichologijos, sociologijos mokslų žinių.

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebėti apibūdinti ir pagrįsti žmogaus būties, ugdymo/si visapusiškumo ir universalumo svarbą, prasmę ir socialines prielaidas žmogaus gyvenimo būdo, psichikos, kultūros ir dvasingumo ryšio kontekste.
2. Gebėti pagrįsti ugdymo mokslinio pažinimo galimybes, raidą, kritinio mąstymo reikšmę ugdymo turiniui tinkamai vartojant esmines švietimo ir filosofijos sąvokas.
3. Gebėti paaiškinti ugdymo proceso filosofinį, bendramokslinį, edukologijos mokslo metodologinį lygmenis.
4. Gebėti analizuoti bei vertinti socialinio pažinimo, transformacijos ir vertybių teorijas, identifikuojant pažinimo proceso dalyvių vaidmenis ir edukacinės veiklas.
5. Gebėti įvardinti pažinimo formų ir rūšių įvairovę individualiojo ir visuomeninio pažinimo lygmeniu.
6. Gebėti apibūdinti eudemoninių vertybių reikšmę ir prasmę individo raiškoje ir prasmingo gyvenimo koncepcijoje.
7. Gebėti apibūdinti pedagogo pasaulėžiūros ir identiteto daromą poveikį švietimui, mokymui, ugdymo turinio įasmeninimui.

Dalyko turinys

Ugdymas, kaip filosofinio pažinio objektas ir sistema. Ugdymo ontologinė esmė. Ugdymo visapusiškumas ir universalumas. Ugdymo tikslų filosofinis pagrindas. Ugdymo socialinės prielaidos: laisvė, prievarta, kokybė, standartai.
Trys žmogaus koncepcijos: natūralistinė, teistinė, antropologinė. Žmogaus esmė, būtis, individualumas, socialumas.
Edukologijos mokslo sistemos struktūrinės dalys: žmogaus natūralus gyvenimo būdas (1), psichika (2), kultūrinė aplinka ir socializacija (3) dvasios raiška, kaita ir vertybių internalizacija (4). Esminės švietimo ir filosofijos sąvokos. Mokslų raida, socialinių mokslų specifika.
Kritinio mąstymo epistemologinis, aksiologinis ir ontologinis kontekstai.
Struktūralizmas ir loginis empirizmas ugdymo moksliniuose tyrimuose. Esminės teiginių, klasių ir predikatų logikos taisyklės.
Metodologijos kategorija, jos lygmenys (filosofinis, bendramokslinis, edukologijos mokslo metodologinis lygmuo). Bendrojo filosofinio lygmens pažinimo teorijos: empirizmas, racionalizmas, pragmatizmas. Naudos kontekstas pragmatizmo, utilitarizmo ir hedonizmo filosofijoje. Paradigmos, dėsnio ir dėsningumo sąvokų samprata ugdymo metodologijoje.
Dominuojančuios švietimo teorijos (socialinės kaitos, socialinio pažinimo, transformacijos).
Ugdymo epistemologinė struktūra. Gyvenimo ir profesijos pažinimo formų ir rūšių įvairovė ir jų rezultatai. Individualiojo ir visuomeninio pažinimo skirtumai. Individualiojo pažinimo psichologinė struktūra. Ugdymo mokslinis pažinimas (žmogiškojo pažinimo galimybės; ugdymas, kaip mokslinio pažinimo objektas; tarpdisciplininis ugdymo pažinimo pobūdis; mokslų krypčių konvergencijos procesai žmogaus pažinimo procese).
Ugdymo aksiologija. Gėrio (blogio) kategorija ugdymo filosofijoje. Vertybinis pliuralizmas. Vertybių funkcionavimas individo, organizacijos, valstybės lygmeniu. Permanentinės vertybės ir eudemonizmas žmogaus gyvenime ir karjeroje. Vertybės ugdymo turinio struktūroje. Vertybių internalizavimo lygmenys ir veiksniai (prigimtinės ugdytinio galios, šeima, mokykla, masinės kultūros priemonės, pedagogiškai neorganizuotas sociumas, virtualus ir globalus pasaulis). Neoliberalizmo ir postmodernizmo įtaka vertybinio ugdymo pedagoginiams scenarijams.
Dominuojančios mokymo teorijos (biheiviorizmas, kognityvizmas, konstruktyvizmas, konektyvizmas). Mokytojo identiteto ir jo veikloje dominuojančių ugdymo paradigmų santykis.

Dalyko studijos valandomis

Studijų vykdymo forma	Val. auditorinėse studijose	Val. nuotolinėse studijose
Paskaitos	12 val.	32 val.
Seminarai	12 val.
Konsultacijos		4 val.
Iš viso kontaktinio darbo val.	60 val.
Savarankiškas darbas	100 val.
Iš viso	160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Pristatymai pirmojo, antrojo ir trečiojo seminarų metu – 30 proc. (kiekvienas po 10 proc.). Individualios užduoties pristatymas apibendrinamojo seminaro - 20 proc. Egzaminas – 50 proc. (interpretacinis rašinys).

Literatūra

1. 2014 John Dewey. Demokratija ir ugdymas. Baltic Printing House, Vilnius. VDU biblioteka
2. 2014 Duoblienė L. Šiuolaikinė ugdymo filosofija. VDU biblioteka
3. 2015-2021 Journal of Philosophy of Education
http://www.philosophy-of-education.org/about/journal-of-philosophy-of-education.html
4. 2017 Siegel, H., Education's Epistemology Rationality, Diversity, and Critical Thinking, Oxford University Press, 2017
Papildoma literatūra
1. 2004 Kultūros samprata Antano Maceinos filosofijoje ir kultūros fenomenologijos galimybės https://eltalpykla.vdu.lt/1/34273
2. 2000 Bronislavas Bitinas. Ugdymo Filosofija. Vilnius, Enciklopedija, VDU biblioteka
3. 2003 Japertas, M. Mokslo filosofija VDU biblioteka