Profesinio ugdymo metodologija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalyko studijų metu analizuojamos įvairios profesinio rengimo koncepcijos ir modeliai, jų turinys ir reikšmė Lietuvos darbo rinkai bei švietimo sistemai. Analizuojami ES ir Lietuvos profesinio rengimo sistemos reglamentai bei įstatymai, kvalifikacijų sąranga, profesijų klasifikatoriai. Identifikuojami ir sisteminami kokybiško profesinio ugdymo turinio veiksniai, kurie sąlygoja mokinio profesijos pasirinkimo motyvus, karjeros strategijas bei profesinio meistriškumo raidą. Plėtojamos žinios apie suaugusiųjų mokymo(si) motyvus, patirtinio ir darbu grįsto mokymosi pedagogines psichologines sąlygas bei technologijomis grįstas priemones. Seminarų metu projektuojami profesinio ugdymo turinio (curriculum) scenarijai, analizuojami darbo rinkos iššūkiai profesiniam rengimui.
Dalyko anotacija užsienio kalba
During the subject studies there are analyzed various concepts and models of vocational training, their content and significance for the Lithuanian labor market and education system. Students get acquainted with the regulations and laws of the EU and Lithuanian VET system, qualification system, the functioning professional classifiers. There are identified and systematized the quality factors of the VET curriculum content, which determine the motivation of the students' career choice, career strategies and the development of professional skills. Knowledge about adult learning motivation, pedagogical psychological conditions of experiential learning and technology-based tools are also developed. During the workshops curriculum scenarios are designed and the labor market challenges for vocational training are analyzed.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Studentai turi turėti bendrosios pedagogikos, psichologijos, sociologijos mokslų žinių; būti išklausę Ugdymo filosofijos ir teorijos dalyką.
Dalyko studijų rezultatai
1. Gebėti apibūdinti ir interpretuoti profesinio ugdymo metodologijos objektą, mokslinių tyrimų kryptis, problemas, esmines sąvokas.
2. Gebėti apibūdinti profesijos, kompetencijos, ugdomų vertybių ideologinių sistemų sampratos metodologines prieigas ir koncepcijas.
3. Žinoti ir gebėti apibūdinti Lietuvos profesinio rengimo sistemos struktūrą, ją reglamentuojančius dokumentus bei profesinio rengimo modelius, taip pat Lietuvos ir ES kvalifikacijų sąrangą.
4. Suvokti profesinės socializacijos procesus, darbo rinkos ir profesijų turinio kaitos tendencijas, profesijų klasifikacijas, darbo vertybes.
5. Suvokti kokybiško profesinio mokymo kriterijus.
6. Gebėti kontekstualizuoti profesinio ugdymo turinį individui, darbo organizacijai ir valstybei aktualiomis vertybėmis.
7. Gebėti analizuoti ir kritiškai vertinti mokymosi visą gyvenimą koncepcijas, suaugusiųjų mokymosi principus ir turinio projektavimo strategijas.
8. Gebėti apibūdinti socialinės atskirties bei specialiųjų ugdymo poreikių asmenų ugdymo bei profesinės reabilitacijos įgyvendinimo strategijų gerąją (blogąją) patirtį.
9. Gebėti reflektuoti pokyčių patirtis pažįstant darbo ir karjeros vertybes mokantis įvairiais būdais.
10. Kritiškai vertinti darbo vertybių ideologijas ir rinkos tikrovę.
Dalyko turinys
Profesinio ugdymo metodologijos (profesijos edukologijos) mokslo objektas, tyrimų kryptys, problemos.
Darbo rinkos ir profesinio ugdymo sistemų sąveika. Profesinio ugdymo sistemoje naudojamos sąvokos: profesija, kompetencija, kvalifikacija, kompetencijų struktūra, profesinės žinios, gebėjimai (mokėjimai), vertybės.
Lietuvos profesinio rengimo sistema. Profesinio rengimo modeliai.
Vieninga ES profesinio rengimo erdvė ir ją reglamentuojantys dokumentai.
Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sistema, jos santykis su ES kvalifikacijų sąranga. Tarptautinio kvalifikacijų palyginamumo reikšmingumas ir problemos.
Profesinio išsilavinimo lygiai. Profesijų standartai. Lietuvos profesijų klasifikatorius. Formalusis, neformalusis ir savaiminis mokymasis.
Neoliberalizmas ir postmodernizmas profesiniame rengime.
Kokybiško profesinio ugdymo veiksniai ir modeliai.
Profesinio ugdymo turinio projektavimo metodologija. Mokymosi rezultatais ir kompetencijomis grindžiamo curriculum projektavimo metodologiniai pagrindai ir jų kritika.
Darbu grindžiamo mokymosi metodologiniai ypatumai.
STEAM elementai profesinio ugdymo arba suaugusiųjų švietimo turinyje.
Mokymosi rezultatų ir kompetencijų vertinimo metodologinės ir metodinės problemos bei jų sprendimas.
Profesinio rengimo didaktikos metodologinės problemos.
Mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Suaugusiųjų mokymo principai. Suaugusiųjų mokymosi poreikių, mokymosi būdų tyrimo ir projektavimo metodikos.
Trys suaugusiųjų mokymosi kategorijos: nesimokymas, nerefleksyvus mokymasis, refleksyvus mokymasis.
Darbo vertybės profesinio ugdymo turinyje.
Psichologinė suaugusiojo raida. Suaugusiųjų mokymo metodologinės koncepcijos.
Suaugusiųjų mokymo/si inovacijos. Rizikos ir neįgaliųjų grupių suaugusiųjų mokymas bei profesinės reabilitacijos įgyvendinimo strategijos. Suaugusiųjų mokymo/si rezultatų vertinimas.
Profesinio informavimo, konsultavimo ir ugdymo karjerai veiklos ir jų reglamentavimas.
Formalusis, neformalusis ir savaiminis mokymasis. Pragmatiškojo ugdymo paradigma.
Laisvojo ugdymo paradigma.
Patirtinio ir refleksyviojo (transformatyviojo) ugdymo paradigma.
Tobulėjimo ir kritinio mąstymo reikšmė darbo vertybių pasaulėžiūrai.
Dalyko studijos valandomis
Studijų vykdymo forma |
Val. auditorinėse studijose |
Val. nuotolinėse studijose |
Paskaitos |
12 val. |
30 val. |
Seminarai |
12 val. |
|
Konsultacijos |
|
6 val. |
Iš viso kontaktinio darbo val. |
60 val. |
|
Savarankiškas darbas |
100 val. |
|
Iš viso |
160 val. |
Studijų rezultatų vertinimas
Pristatymai pirmojo, antrojo ir trečiojo seminarų metu – 30 proc. (kiekvienas po 10 proc.). Individualios užduoties pristatymas apibendrinamojo seminaro metu - 20 proc. Egzaminas – 50 proc. (interpretacinis rašinys).
Literatūra
1. 2016 Daukilas. S., Mičiulienė, R., Kovalčikienė, K., Kasperiūnienė J. Profesijos pedagogų veiklos turinys:profesinis tobulėjimas, identitetas, ugdymo turinio metodologija, kokybė. http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/6658/1/Daukilas_monografija_A51.pdf
2. 2019 McGrath, S., Mulder, M., Papier, J., Suart, R. (Eds.), Handbook of Vocational Education and Training: Developments in the Changing World of Work, Springer, 2019. https://www.researchgate.net/publication/325803643_Handbook_of_Vocational_Education_and_Training_Developments_in_the_Changing_World_of_Work
3. 2018 The changing nature and role of vocational education and training in Europe. Volume 4: changing patterns of enrolment in upper secondary initial vocational education and training (IVET) 1995-2015. http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/5568
4. 2017 C. Warhurst, K. Mayhew, D. Finegold, J. Buchanan (Eds.), The Oxford Handbook of Skills and Training. https://global.oup.com/academic/product/the-oxford-handbook-of-skills-and-training-9780199655366?cc=lt&lang=en&
Papildoma literatūra
1. 2016 Reich, K., Garrison, J.; Neubert, S., Complexity and Reductionism in Educational Philosophy--John Dewey's Critical Approach in 'Democracy and Education' Reconsidered. Educational Philosophy & Theory, Sep 2016, Vol. 48 Issue 10, p. 997-1012, 2016. EBSCO duomenų bazė (VDU biblioteka)
2. 2015 Teresevičienė ir kt. Technologijomis grindžiamas mokymas ir mokymasis organizacijoje http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:11548744/datastreams/MAIN/content
3. 2009-2011 Lietuvos švietimo (2011), Mokslo ir studijų (2009) ir Profesinio mokymo (2010) įstatymai. Internetinė prieiga
4. 2012 Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita. tehttp://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/LTKS_EKS_ataskaita.pdf/.
5. 2020 Gardner Howard E., A Synthesing Mind: A Memoir from the Creator of Multiple Intelligences Theory, 2020. https://www.amazon.com/Synthesizing-Mind-Creator-Multiple-Intelligences/dp/0262044269
6. Bolonijos proceso dokumentai (Bologna process) http://www.ehea.info/