Miško botanika (TE)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Studijų dalyko tikslas - suteikti augalų sistematikos teorinių žinių ir gebėjimų atpažinti pagrindinius natūralių buveinių augalus. Išklausę šį dalyką studentai galės charakterizuoti stuomeninių augalų sistematines grupes, identifikuoti pagrindines miškų samanų, sporinių induočių bei žiedinių augalų rūšis.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of the study subject is to provide theoretical knowledge of plant systematics and skills to identify the main plant species of natural habitatas. Students will be able to describe the cormobionta plant species groups, to identify the main species of forest mosses, fens and flowering plant species.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Augalų morfologija ir fiziologija

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinti augalų sistematikos, taksonomijos ir nomenklatūros principus.
2. Charakterizuoti brijūnų pagrindines šeimas ir gentis.
3. Charakterizuoti pataisūnų, asiuklūnų, šertvūnų pagrindines šeimas ir gentis.
4. Charakterizuoti pušūnų pagrindines šeimas ir gentis.
5. Apibūdinti magnolijūnų sistematikos principus.
6. Charakterizuoti maglijonainių pagrindines šeimas ir gentis.
7. Charakterizuoti lelijainių pagrindines šeimas ir gentis.
1. Apibūdinti miškų samanas, sporinius induočius ir žiedinius augalus.
2. Apibūdinti pelkiu samanas, sporinius induočius ir žiedinius augalus.
3. Apibūdinti pievų žiedinius augalus.
4. Apibūdinti vandenų žiedinius augalus.

Dalyko turinys

Augalų karalystė. Stuomeninių augalų gyvenimo ciklai, sistematika, taksonomija, klasifikacija ir nomenklatūra.
Brijūnų (samanų) morfologija, evoliucija, sistematika, pagrindinės šeimos ir gentys.
Pataisūnų, asiuklūnų, šertvūnų (sporinių induočių) morfologija, evoliucija, sistematika, pagrindinės šeimos ir gentys.
Pušūnų (plikasėklių) morfologija, evoliucija, sistematika, pagrindinės šeimos ir gentys.
Magnolijūnų (gaubtasėklių) morfologija, evoliucija, sistematika.
Maglijonainių (dviskilčių) pagrindinės šeimos ir gentys.
Lelijainių (vienskilčių) pagrindinės šeimos ir gentys.
Miškų samanos, sporiniai induočiai ir žiediniai augalai.
Pelkių samanos, sporiniai induočiai ir žiediniai augalai.
Pievų žiediniai augalai.
Vandenų žiediniai augalai.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val.
Pratybos 15 val.
Komandinis darbas, pasitelkus el. komunikavimo priemones 15 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60 val.
Savarankiškas darbas 47 val.
Iš viso 107 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25%, Pratybos – 25% , Egzaminas - 50 %

Literatūra

Pagrindinė literatūra
1. 2008 Svirskis, A. K. Vilkonis, Augalų sistematika ir ekologijos pagrindai, 2008. 10
2. 2004 Kupčinskienė, E. Žoliniai miško augalai: studijų priemonė. Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2004. 232 p. 150
3. 2008 Vilkonis, K. Lietuvos žaliasis rūbas. Kaunas: Lututė, 2008. 406, 45
4. 1989 Lekavičius A., Vadovas augalams pažinti. Vilnius: Mokslas, 1989. 437, 90
5. 2007 Lietuvos raudonoji knyga, vyr. redaktorius Valerijus Rašomavičius. Vilnius: Lututė, 2007. 799 p. 40

Papildoma literatūra
1. 2008 Mauseth, James D. Botany: an introduction to plant biology. 4th ed. Sudbury (Mass.): Jones and Bartlett, 2008.
2. 2010 Singh, Gurcharan. Plant systematics: an integrated approach. 3rd ed. Enfield (N.H.): Science publishers, 2010. xiii, 742 p.
3. 1998 Botanikos vardų žodynas. Sud. R. Jankevičienė, Bot. inst. leid., V. 1998
4. 1999 Gudžinskas Z. Lietuvos induočiai augalai. Botanikos institutas. Vilnius: Botanikos institutas, 1999. 210 p.
5. 1984 Galinis V. Aukštesniųjų augalų sistematika, V. : Mokslas, 1984. 296 p.
6. 2009 Ragažinskienė, Ona. Botanika: augalų sistematikos pagrindai, Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2009. 55 p.
7. 2017 Rothmaler: Exkursionsflora von Deutschland Gefäßpflanzen: Atlasband: mit 3000 abgebildeten Arten: Springer, 2017. 822 p.
8. 2003 Jukonienė I. 2003. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. – Vilnius.
9. 1995 Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičienė M. 1995. Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti. – Vilnius.