Posthumanizmo etika

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso tikslas yra aptarti poshumanizmo etiką: ne-žmogišką tapsmą ir dėl to kylančius naujus moralinius santykius su žmonėmis, postžmonėmis ir objektyviu pasauliu. Posthumanizmo etika paplito poststruktūralizmo filosofijoje. Tačiau kai kurie nehumanistiniai moralės klausimai jau buvo nagrinėjami religijoje ir literatūroje (reaguojant į angelologiją, demonologiją, alchemiją (homunkulą) arba aiškinant vieningos mąstančiosios substancijos idėją Spinozos etikoje, Leibnizo monadologijoje. Kursas trumpai aptaria humanizmo idėjos istoriją, šios idėjos kritiką, nuo Renesanso studia humanitatis iki Hegelio, Feuerbacho ir Sartre humanizmo, taip pat pateikiant antropocentrizmo, eurocentrizmo, marksistinio humanizmo ir humanitarinės pagalbos kritiką. Pagrindinėje kursp dalyje bus išsamiai nagrinėjamos E. Levinas, M. Foucault, D. Haraway, G. Deleuse ir F. Guattari, D. Fassin, R. Esposito, Q. Meillassoux ir kitų mąstytojų idėjos; moraliniai santykius su kūnu be orgnų, nežmogišku subjektu ir jo diskursais, pateikiama antropoceno moralinė kritika, aiškinama etologija ir ekosofija; nagrinėjamos genų inžinerijos, chimerizacijos, kyborgizacijos, robotizacijos, pasaulio skaitmenizacijos sukeliamos problemos. Kursas baigiamas transhumanizmo, kaip posthumanizmo etikos dalimi, analize.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of this course is to discus posthuman ethics: un-human and post-human becoming and arising new moral problems in relation with human beings and objective world. Problems and methods of posthuman ethics were elaborated in post structural philosophy. However some non-human moral questions were examined in religious texts, fiction and non-fiction literature (critical reactions on angelology, demonology, alchemy (idea of homunculus) or in the concept of cognitive substance of Spinoza‘s Ethics or related monadology of Leibniz. Introduction will help us to understand the doctrine immanence so important for poststructuralist philosophy. Then course very shortly discusses history of idea of humanism, critics of the idea from Renaissance studia humanitatis to Hegel, Feuerbach, and Sartre humanism; the course criticizes anthropocentrism, Europe-centrism, Marxist humanism and humanitarian aid and „humanitarian reason“. The main part of the course discusses ideas of E. Levinas, M. Foucault, D. Haraway, G. Deleuse and F. Guattari, D. Fassin, R. Esposito, Q. Meillassoux and others; a moral and a political with body without organs; origin of non-human subjects and discourses; moral critics of Anthropocene; discusses of the ethology and ecosophy; analyses problems of genetic engineering, chimerization, cyborgization, robotization, world digitalization and control. The course will be finished by discussion of transhumanism as the part of posthumanist ethics.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Besirenkantieji š“/ į dalyką turėtų būti išklausę moderniosios filosofijos istorijos kursą.

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebėjimas skirti humanistines ir posthumanistines etines temas ir situacijas, suprasti posthumanizmo problematiką ir įvardyti aktualijas.
2. Gebėjimas argumentuoti posthumanizmo etines dilemas, diskutuojamas nuostatas, formuojamas vertybes.
3. Mokėjimas referuoti pagrindinių autorių, rašiusius posthumanizmo filosofijos temomis, koncepcijas ir taikyti jas meno kūrinių analizei. Atlikta susijusio meno kūrinio analizė.
4. Apibrėžti imanencijos, transcendentalumo sąlygas aiškinant naujuosius objektyvumus: tapsmo gyvūnu, chimerizacijos, kyborgo, roboto, antropoceno atvejais.
5. Aptarti komunikacijos, tinkliškumo, pasitikėjimo, pripažinimo ir kitas kritinės teorijos nuostatas, aiškinant humanistinį protą ir jo ribas, diskutuojant bio ir kiber pripažinimo tematiką.
6. Aiškinti transhumanizmo kompetencijas ir gebėjimus, siejamus su divergento matricoje, ir divergento bio-mašinoje temomis.

Dalyko turinys

1. Ikihumanistinis ne-humanizmas: teologija, angelologija, demonologija, džinologija, satanologija. Homunkulai. Miltono ir Byrono Liuciferis, Getės Mefistofelis ir homunkulas, Bulgakovo Volandas...
2. Ne-humanizmas anapus Edipo principo.
3. Trumpa humanizmo istoprijos apžvalga: nuo renesanso studia humanitatis iki J.-P. Sartre „egzistencializmas yra humanizmas“.
4. Vidinis nežmogus, G. Bataille, J. Kristeva ir meno ekstatika. Svetimo žmoguje ideja (driežas – žinduolis – antropos)
5. E. Levinas ir antropocentrizmo kritika. Nežmogiškumo mašinos: rasizmas...
6. G. Deleuze ir F. Guattari apie „nežmogiškumą“ etikoje, afekto imanencijos teorija, „kūno be organų“ mašinos.
7. Etologija: gyvūnų elgesys. K. Lorenzas, D. Haraway, klonavimas, GMO ir kt.
8. Ekosofija ir ekogija.
9. Bioetika.
10. Chimerizacija.
11. Antropocenas.
12. Skaitmenizacija. Avataras, matrica, skaitmeninis kūnas, reprezentacijų orumo apsauga.
13. Kyborgizacija. D. Haraway kyborgo manifestas. Filmų analizė.
14. Naujoji biopolitka ir išimties būklės
15. Robotizacija. Robotų moralumas.
16. Transhumanizmas, transgresyvumas ir divergento tema. Posthumanistinis pripažinimas (A. Honneth).

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., rašto darbas – 30 val., savarankiškas studento darbas: tekstų skaitymas ir analizavimas; pasirengimas kolokviumui ir egzaminui – 70 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumo rašto darbas ir pristatymas – 30 %, aktyvumas ir prezentacija – 20 %, egzamino rašto darbas ir pristaymas - 50 %

Literatūra

Pagrindinė literatūra
1. Patricia MacCormack. Posthuman Ethics. Embodiment and Cultural Theory. Farnham: Anglia Ruskin University, 2012
2. Donna J. Haraway. Simians, Cyborgs, and Women. The Reinvention of Nature. New York: Routledge, 1991.
3. Lippert-Rasmussen, Mads Rosendahl Thomsen, and Jacob Wamberg (editors). The Posthuman Condition Ethics, Aesthetics and Politics of Biotechnological Challenges. Aarhus: Aarhus University Press, 2011.
4. Donna J. Haraway. When Species Meet. University of Minnesota Press Minneapolis London 2008.
Papildoma literatūra
1. Levinas E. Difficult Freedom: Essays on Judaism. ohns Hopkins University Press, 1997.
2. Mažeikis G. Dvasios niekšybė. Kaunas, VDU leidykla, 2018.
3. Fassin D. Humanitarian Reason: A Moral History of the Present. University of California, Press, 2012.
4. S.E. Wilmer, Audronė Žukauskaitė (editors). Resisting Biopolitics– Philosophical, Political, and Performative Strategies. London: Routledge, 2015