Etika ir naratyvo teorijos
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalykas skirtas pristatyti šiuolaikinės etikos ir atskirų naratyvo teorijų sankirtas. Paskaitose ir seminaruose analizuojamos fenomenologinės, į intersubjektyvumo teoriją orientuotos naratyvo studijos (M. Jacksono naratyvinės antropologijos metodika ir jos pagrindimas), pasakojimo analizė politinėje socialinėje filosofijoje (naratyvo santykis su hegemonija E. Laclau filosofijoje), pasakojimo negalimybė ir naujo etinio subjekto paieška (pagal G. Agambeno analizuojamus Holokausto pasakojimus), galiausiai – santykis su kitokybe ir Kitu naratyvuose ir autonaratyvuose (pagal J. Butler etinio subjekto analizę skirtingose naratyvo formose ir sampratose). Pasitelkus visas šias teorijas bus susipažįstama su naratyvumo kaip reiškinio galia steigti bei palaikyti etinius principus, taip pat – su naratyvu kaip priemone maskuoti politinės galios siekius, įtvirtinti smurtą ar neteisybę.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The aim of this subject is to present the main intersections between philosophical ethics and contemporary narratology. The few main fields of this intersection are thoroughly analysed: phenomenological studies of narrative, based on the theory of intersubjectivity (narratological anthropology of M. Jackson), the philosophical theory of narrative foundations of society (theories of hegemony and narrative form in philosophy of E. Laclau), ethical impossibility of narration (like in the case of Holocaust) and the search of the new ethical subject (according to G. Agamben), and the narrative attitude to the Other in self-narrations and self-accounts (according to J. Butler‘s analysis of the ethical subject in the different philosophical contexts). All the theories present the phenomenon of narration and the ability to narrativize as one of ways to establish and to maintain ethical standards, sometimes - to gain a social or political power or even to disguise the intended social injustice or violence.
Dalyko studijų rezultatai
1. Suprasti ir gebėti paaiškinti naratyvo, naratyvumo ir naratologijos sąvokas, susieti jas su filosofinės etikos ar socialinės filosofijos teorijomis.
2. Paaiškinti naratyvo sąvokos vartojimą atskiruose socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, taip pat – filosofinėje naratologijoje.
3. Paaiškinti naratyvo sąvokos įtraukimą į XX a. pabaigos etines bei socialines politines filosofines teorijas.
4. Susieti konkrečius socialinius reiškinius su juos grindžiančiais naratyvais, paaiškinti šių naratyvų pobūdį ir kilmę, įvertinti jų etinę potekstę.
5. Paaiškinti naratyvo vaidmenį politiniuose bei socialiniuose procesuose, taip pat ir naratyvo galią įteisinti smurtą ar socialines įtampas.
6. Paaiškinti ir įvertinti filosofinę teoriją apie sklandaus pasakojimo etinę negalimybę po II Pasaulinio karo ir jos pritaikomumą kultūros procesų analizei.
Dalyko turinys
Įvadinės paskaitos: naratologijos istorija, filosofinė pasakojimo analizė nuo antikos laikų, naratologijos atgimimas XX amžiuje. Filosofijos ir naratologijos sankirtos naratologiniuose tyrimuose (J. Brockmeierio ir H. Meretojos etikos ir naratyvo sankirtų teorijos). Fenomenologinė naratologija pagal antropologą M. Jacksoną, jos filosofinis pagrindimas pagal intersubjektyvumo principus. Socialinių įtampų ir hegemonijos siekių naratologinis pagrindimas E. Laclau politinėje filosofijoje. Hegemonijos ir kontingencijos sąvokos socialinėje filosofijoje, jų santykis su klasikine naratologija. Pasakojimo negalimybė nebežmogiškuose kontekstuose: G. Agambeno analizuojami Holokausto liudininkų pasakojimai. Naujojo etinio subjekto (liudijančio nebepasakojančius) paieška G. Agambeno filosofijoje. G. Agambeno ir E. Laclau teorijų sąsajos: modalinių kategorijų analizė, skirtingų modalumų naratyvai, filosofinė archyvo sąvoka. Santykis su kitokybe ir Kitu naratyvuose ir autonaratyvuose pagal J. Butler etinio subjekto raidos (filosofijos istorijoje) analizę.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., rašto darbas – 30 val., savarankiškas studento darbas: tekstų skaitymas ir analizavimas; pasirengimas kolokviumui ir egzaminui – 70 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Darbas seminaruose – 10 %, seminaro temos pristatymas žodžiu ir raštu – 20%, kolokviumas – 20%, egzaminas - 50%
Literatūra
Literatūra
1. Agamben, G. Remnants of Auschwitz. The Witness and the Archive. Zone Books, 2002.
2. Butler, J. Giving Account of Oneself. Fordham University Press, 2005.
3. Jackson, M. The Politics of Storytelling. Violence, Transgression and Intersubjectivity. Museum Tusculanum Press, 2002
4. Laclau, E. The Rethorical Foundations of Society. Verso 2014.
5. Meretoja, H. The Ethics of Storytelling. Oxford University Press, 2018.
