Politinė filosofija ir socialinė praktika

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso tikslas yra analizuoti XX ir XXI amžiaus politinę filosofiją ir joe perkeliamumą socialinei praktikai: pilietinei komunikacijai, aktyvizmui, protestui, rezistencijai, norminei veiklai, diskusų formavimui, politinio proceso ir suverenumo supratimui. Siekiama suprasti politiškumo ir socialumo skirtumą, politikos prigimtį, viešumos, galios, hegemonijos, išnaudojimo, suverenumo ir sutarimo charakterį, politiškumo naikinimo būdus. Nagrinėsime K. Schmidto, F. Lyotardo, H. Arendt, H. Marcusės tekstus. Kita plati tema tai galios formų analizė, atitinkamai sąvokos valdžios aparato, dispozityvo, kalbėsime apie A. Gramsci, M. Foucault, G. Deleuze, F. Guattari, galios mašinas ir industrijas. Dar viena tema yra išsivadavimo ir laisvės filosofija, kurią priešinsime normatyvumui ir išimtinumui, akcentuosime F. Hayeko, I. Barlin, H. Arendt, J. Habermaso kūrinius. Tai leis mums plėtoti diskriminacijos formų kritiką. Politinė filosofija remiasi į teleologiją: kokių tikslų siekiama ir pateksime politinio mesianizmo kritiką (K. Schmidtas ir kiti). Politiko spontaniškumas ir profesionalumas (nomenklatūra) – dar viena svarbi priešprieša atverianti politinio elito analizę. Suvereno ir suvereniteto idėjų raida kaip ir valdžių padalijimo principo ir raidos analizė atvers mums valstybės ir imperijos supratimą (skaitysime G, Bataille, J. Habermas, A. Negri, Hardto tekstus). Atitinkamai: kas ir kaip gali priešintis valstybės aparato, korporacijų ir imperijos galiai: aiškinsime socialinės rezistencijos formas nuo protesto, iki streiko ir didesnės prievartos formų. Prievarta ir teroras atveria pabėgėliai, humanitarinės pagalba, išimties (ekstremali) būklė temą (G. Agamben).

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of course is to analyze political philosophy and social-political activism of XX and XXI centuries and related to political imagination, communication, institutionalization, normativity, activism, protest, resistance, liberation,. The course will interpret possibilities of political, dependent from understanding and realization of sovereignty, discourses, economic and cultural implementations. What are the differences between the power of: apparatuses, capital, ideology, culture, military, finance, discourse, bio, networking, military-industrial complex, prison-industrial complex, system of post-racism, post colonialism. What is the hegemony and subaltern? We will start from analysis of public and publicity; idea of political as a conflict or even a war; versus oikos and castle life (K. Schmidt, F. Lyotard, H. Arendt); negation of a political through instrumental reason and administrative reduction (H. Marcuze); emancipation and falsification through administrative regulation; direct and indirect discrimination, invisible walls and cells and language stereotypes; what is political teleology and its forms and messianism (religious, right, left); new political mythology and instrumental teleology (idea of good life…); conflict between political spontaneity and professional of institutions and elites; history and contemporary forms of idea and praxis of sovereignty (G. Bataille, J. Habermas) Empire and corporative power (A. Negri, Hardt). Forms of resistance (public actions, symbolical-cultural, styles of life); the strike and forms (from sabotage to general strike); the occupation of public spheres; terror, civil war, a warfare. Refugees, humanitarian aids and condition of exception (G. Agamben).

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Besirenkantieji šį dalyką turėtų būti išklausę moderniosios filosofijos istorijos kursą.

Dalyko studijų rezultatai

1. Gebėjimas apibūdinti politiką, politiškumą remiantis konflikto ir kooperacijos idėjomis. Išnagrinėti ir referuoti politinės filosofijos kūriniai: K. Schmidto, H. Arendt ir kiti.
2. Gebėjimas argumentuoti galios teorijas ir analizuoti egzistuojančias galios formas
3. Gebėjimas referuoti valdžios teorijas ir aiškinti valdžios vertikalę bei valdžių pasidalijimo principą
4. Nagrinėti suverenumo idėjos istoriją (Bataille, Schmidtas, Habermas).
5. Aptartos įvairios diskriminavimo formos, susvetinimas, instrumentalizavimas, nematomos ribos, subalternas ir kita.
6. Pateikta konkrečių protesto, streiko, kitos pilietinės rezistencijos atvejų filosofinė analizė.

Dalyko turinys

1. Politikos ir politiškumo diskusija. Kova dėl valdžios ir legitimacijos. Politika kaip viešas konfliktas versus oikos (ūkis) ir pilies (pilėnų) gyvenimas (K. Schmidt, F. Lyotard, H. Arendt);
2. Politikos neigimas instrumentalizuojant, administruojant (H. Marcuzės „Vianmetis žmogus“).
3. Galios formų analizė: valdžios aparatas, industriniai galios kompleksai, korporatyvi galia, bio, tinklinė, ideologinė, kultūrinė, diskurso ir kitos galios. Hegemonijos ir subalterno sampratos.
4. Išsivadavimas ir emancipacija. šiuolaikinės laisvės teorijos (I. Berlino pozityviosios ir negatyviosios laisvės diskusija, H. Arend politinės laisvės samprata). Emancipacija.
5. Diskriminacijos formų kritika: tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, problemų falsifikavimas administruojant; neregimų dienų ir lubų fenomenas;
6. Teleologijos kritika: kokių tikslų siekiama. Politinio mesianizmo istorija; komunizmo idėja; gerovės visuomenės idėjos, naujas religinis politinis mesianizmas; imperinis mesianizmas. Naujoji politinė mitologija ir propaganda;
7. Profesionalumas ir spontaniškumas politikoje, elitų ir masių teorijos, liaudiškumas ir politkorektiškumas
8. Suvereno ir suverenumo idėjos istorija (nuo G. Bataille iki J. Habermas) ir valstybingumo idėja.
9. Imperija ir korporacijų galia (A. Negri, Hardtas)
10. Socialinė-politinė rezistencija – „Operaismo“ ir iššūkio / atsako veiksmai formuojant protestą.
11. Rezistencijos formos ir atvejai. Rezistencijos sociologija, fenomenologija ir antropologija (viešos akcijos, gyvenimo stiliai...); viešų erdvių okupacija, autonomizmas.
12. Prievartos kilmė. Teroras ir pilietinis karas. Karas ir jo formos politiniu požiūriu.
13. Pabėgėliai, humanitarinė pagalba, išimties (ekstremali) būklė ir naujasis autoritarizmas (G. Agamben)

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., rašto darbas – 30 val., savarankiškas studento darbas: tekstų skaitymas ir analizavimas; pasirengimas kolokviumui ir egzaminui – 70 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumo rašto darbas ir pristatymas – 30 %, aktyvumas ir prezentacija – 20 %, egzamino rašto darbas ir pristaymas - 50 %

Literatūra

Pagrindinė literatūra
1. Schmitt C. Politinė teologija. Politinė teologija II. Vilnius: Versus Aureus 2014.
2. Hard M., Negri, A. Imperija. Kaunas: Kitos knygos, 2001.
3. Berlin I. „Dvi laisvės sąvokos“, in: L Berlin I. Vienovė ir įvairovė. Vilnius: Amžius, ALK, 1995, p. 271-333.
4. Rawls, J. Politinis Liberalizmas. Vilnius: ALK, Eurigmas, 2002.
5. Scott, J. Power. London: Poltity, 2001.
6. Marcuse, H. Vienamatis žmogus: brandžiosios industrinės visuomenės ideologijos tyrimai. Vilnius: Kitos knygos. 2014.
Papildoma literatūra
1. Hayek Friedich. Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. I ir II tomai, Vilnius: Eurigmas1998., 2008.
2. Skinner Q. The State . In: Terence Ball, James Farr, Russell L. Hanson Political Innovation and Conceptual Change (Ideas in Context), 1989. p. 90-131.
3. Klein Naomi. Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo iškilimas. Kaunas: Kitos knygos, 2009.
4. Nozick Robet. Anarchija, valstybė, utopija. Vilnius: ALK, Eurigmas, 2003.
5. Edited by Mark McNally and John Schwarzmantel . Gramsci and Global Politics. Hegemony and resistance. London: Routledge, 2009.