Lietuvių etninė kultūra ir šokamasis folkloras (MPS)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso turinys apima svarbiausių su lietuvių etnine kultūra ir šokamuoju folkloru susijusios sampratų nagrinėjimą, gilinimąsi į šokamojo folkloro raidos Lietuvoje ypatybes, autentiškų šokių funkcijų įvairovę. Supažindinus su lietuvių šokamojo folkloro klasifikavimo raida, išsamiau analizuojamos pagrindinių šokamojo folkloro rūšių (šokamųjų ir žaidžiamųjų sutartinių; grupinių šokių, ratelių ir žaidimų; porinių šokių; kadrilinių šokių) ypatybės. Aptariamos bendrosios apeiginės etnochoreografijos ypatybės ir sąsajos su senąja baltų pasaulėžiūra, žmogaus gyvenimo ciklo apeigų (gimimo, iniciacijų, vestuvių, laidotuvių) apeiginiai veiksmai, šokiai ir žaidimai, kalendorinė ir darbo papročių etnochoreografija, taip pat persirengėlių prasmė, šokiai ir vaidinimai. Nagrinėjamos Lietuvos etnografinių regionų ir jiems būdingo šokamojo folkloro ypatybės. Kurso metu derinamos teorinės paskaitos su praktiniais užsiėmimais. Baigiant kursą vertinami studentų įgūdžiai atlikti folklorinius šokius ir kiekvieno studento parengtas tyrimas apie pasirinktą tam tikro regiono, rūšies ar žanro lietuvių šokamąjį folklorą.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The content of the study subject includes analysis of the most essential concepts related to Lithuanian ethnic culture and folk dance, penetration into peculiarities of development of folk dance in Lithuania , the variety of authentic dance functions. Students are familiarised with the development of classification of Lithuanian folk dance. They analyse peculiarities of the main kinds of folk dance (dance and play sutartinės; group dances, circles and games; pair dances; quadrille dances). The most general ritual features of ethno-choreography and their links with the old Baltic worldview, ritual actions, dances and games of rites of human life circles (birth, initiations, weddings, funerals), calendar and work-related ethno-choreography as well as the meaning, dances and performances of characters in disguise are discussed. Students analyse peculiarities of Lithuanian ethnographic regions and dance folklore characteristic of them. During the studies theoretical lectures are combined with practical classes. At the end of the course students‘ abilities to perform folklore dances and the research work on Lithuanian dance folklore of a certain region, genre or kind prepared by a student are evaluated.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Bendrojo ugdymo mokyklos vidurinio ugdymo šokio mokymo programa.

Dalyko studijų rezultatai

Žinos pagrindines su etnine kultūra ir šokamuoju folkloru susijusias sampratas, suvoks lietuvių etninės kultūros ir šokamojo folkloro svarbiausius bruožus, gebės šias žinias taikyti šokio ugdymo procese.
Gebės nagrinėti etninės kultūros ypatybes, šokamojo folkloro raidą Lietuvoje, sąsają su papročiais ir apeigomis, tradicinių šokių funkcijų įvairovę, autentiško ir sceninio liaudies šokio skirtumus, pagrindines lietuvių šokamojo folkloro rūšis, regionines ypatybes bei taikyti šokio ugdymo procese.
Gebės sklandžiai ir argumentuotai reikšti šokamojo folkloro interpretacijos idėjas, konstruktyviai analizuoti ir vertinti įvairias šokio formas ir renginius.

Dalyko turinys

Pagrindinės su lietuvių etnine kultūra ir šokamuoju folkloru susijusios sampratos, svarbiausios jų ypatybės.
Lietuvių šokamojo folkloro klasifikavimo raida.
Pagrindinės lietuvių šokamojo folkloro rūšys.
Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės.
Grupiniai šokiai, rateliai ir žaidimai.
Poriniai šokiai.
Kadriliniai šokiai.
Šokamojo folkloro raida Lietuvoje.
Autentiško ir sceninio liaudies šokio skirtumai.
Tradicinių šokių funkcijų įvairovė.
Bendrosios apeiginės etnochoreografijos ypatybės. Su žmogaus gyvenimo ciklo apeigomis susijusi etnochoreografija: gimimo, iniciacijų, vestuvių, laidotuvių. Kalendorinė ir darbo papročių etnochoreografija.
Persirengėlių prasmė, šokiai ir vaidinimai.
Apeiginės etnochoreografijos ryšys su senąja baltų pasaulėžiūra.
Lietuvos etnografiniai regionai – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Regioniniai šokių papročiai, būdingi šokamojo folkloro žanrai, apeiginės etnochoreografijos savitumai.
Šokamojo folkloro (tam tikro regiono, rūšies ar žanro) tyrimo rengimas.
Folklorinių šokių atlikimas.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 32 val.
Pratybos 16 val.
Savarankiškas darbas 58 val.
Iš viso 106 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Aktyvus dalyvavimas paskaitose 20%; Šokamojo folkloro kūrinių atlikimas 30%; Šokamojo folkloro kūrinių analizė ir interpretacija žodžiu 20%; Egzaminas – šokamojo folkloro (tam tikro regiono, rūšies ar žanro) tyrimas ir jo pristatymas 30%.

Literatūra

1. 2009 Urbanavičienė D. (2009). Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės. Vilnius: Kronta
2. 2007 Urbanavičienė D. Tradicinio šokio panaudojimas edukacijai. Etninė kultūra. p. 70–73. Vilnius: Etninės kultūros globos tarybos informacinis leidinys
3. 2004 Urbanavičienė D. Tradiciniai šokiai ir visuomenės kultūra. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. / Mokslinės konferencijos (2004 m. balandžio 21 d.) pranešimai ir moksliniai straipsniai, p. 60–72 http://straipsniai.lt/kultura/tradiciniai-sokiai-ir-visuomenes-kultura/
4. 2001 Šoks broliukai šokinį. / Sudarė Audronė Vakarinienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras
Papildoma literatūra
1. 2015 Lietuvos etnografiniai regionai. / Sudarytojas V. Jocys Kaunas: Terra Publica
2. 2015 Apanavičius R., Aleknaitė E., Apanavičiūtė-Surkienė K., Šlepavičiūtė I. Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje. VDU: Versus Aureus
3. 2014 Urbanavičienė D. Lietuvių choreografinio folkloro klasifikavimo raida ir perspektyvos. T. 6 (159), p. 37-47
4. 2011 Urbanavičienė D. Liaudies choreografija. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, p. 200-204; http://identitetas.mch.mii.lt/Index.asp
5. 2001 Nahachewsky A. Once Again: On the Concept of „Second Existence“ Folk Dance. Yearbook for Traditional Music, Vol. 33, p. 17–28. International Council for Traditional Music