Didieji mąstytojai

Dalyko anotacija lietuvių kalba

“Didieji mąstytojai” – kursas paskaitų, kuriose išsamiai ir įdomiai pristatomos kelių (trijų arba keturių) skirtingiems laikotarpiams priklausančių filosofijos klasikų idėjos. Pirmiausia, studentai bus įvedami į studijuojamo filosofijos klasiko sukurtos teorijos istorinį bei kultūrinį kontekstą, supažindinami su atrinktais filosofo tekstais, jo sukurtomis sąvokomis ir teorijomis. Antra – bus atskleistos kelių svarbių ir skirtingiems laikotarpiams priklausančių filosofų sukurtų teorijų sąsajos su kitomis (ankstesnėmis, vienalaikėmis ir vėlesnėmis) filosofinėmis ir mokslo teorijomis. Trečia – paskaitos pristatys konkrečių filosofų (ir per juos – viso filosofijos mokslo) įtaką Vakarų kultūros ir mokslo raidai, šių dienų gyvenimui.
Kursas skirstomas į 5 pogrupius (skirtingų dėstytojų dėstomi 5 skirtingi jo variantai: prof. dr. Gintautas Mažeikis, prof. dr. Dalius Jonkus, prof. dr. Tatjana Aleknienė, dokt. Adas Diržys, doc. dr. Viktoras Bachmetjevas. Visi variantai dėstomi paraleliai tuo pat metu (srautas dalinamas į 5 grupes, kai studentai, visi kartu išklausę įvadines paskaitas, pasirenka vieną iš variantų).

Dalyko anotacija užsienio kalba

„Great Thinkers“ is a course of lectures presenting thoroughly a group of great philosophers (three or four personalities) who belong to the different centuries and periods, but, at the same time, demonstrate obvious interconnections and explain one or another branch of European culture. Additionally, students will be introduced into the historical and cultural context of each of the presented philosophers. The main text of the chosen thinkers, the concepts and theories created by them will be analyzed in seminars (including group discussions and presentations) and lectures. Also, the associations and alliances with other philosophical theories will be exposed. At the same time, the cultural impact of philosophy on the development of Western culture, systems of science, social ties and daily habits will be revealed.
The course of lectures is divided into 5 parallel groups (students must choose one of them after the introductory lectures). Every group is taught by a different professor and presents the thematically different composition of great thinkers. These five teachers are prof. Gintautas Mažeikis (critical and political thinking), prof. Dalius Jonkus (philosophical theories of science), prof. Tatjana Aleknienė (main philosophical conceptions of aesthetics and art), PhD student Adas Diržys (the course consists of the philosophers of nature), assoc. prof. Viktoras Bachmetjevas (the course consists of the chosen ethicists).

Dalyko studijų rezultatai

I POGRUPIS
(prof. dr. G. Mažeikis):
Platonas, G. Hegelis, Th. Adorno ir S. Žižekas

Pristatyti politinės ir socialinės filosofijos kontekstą, įtakas ir pasirinktus įdomiausius autorius.
Analizuoti ir interpretuoti pagrindinius socialinės ir politinės erdvės prieštaravimus ir neatitikimus. Studentai supažindinami su prieštaravimų (aporijų, sofizmų, paradoksų, antinomijų, paralogizmų, priešybės, neigimo, įveikos), dialektika.
Įvertinti, kiek prieštaravimų analizė yra reikšminga regimybių ir vienpusio mąstymo kritikai, metodologinio dogmatizmo įveikimui, tikrovės ir ženklų skylimo supratimui, mokslo problematizavimui.
Apibrėžti konflikto, ginčo istorinę, politinę ir praktinę reikšmę.
II POGRUPIS
(doc. dr. V. Bachmetjevas):
L. A. Seneka, S. Kierkegaardas ir E. Levinas

Pristatyti filosofinės etikos kontekstą, įtakas ir pasirinktus įdomiausius autorius.
Analizuoti sudėtingiausius ir iki šių dienų aktualius filosofinės etikos klausimus, orienutojantis ne tiek į gėrio ir blogio filosofinius apibrėžimus, kiek į atskiro žmogaus (rūpėjusio visiems trims pasirinktiems filosofijos klasikams: L. A. Senekai, S. Kierkegaardui ir E. Levinui) santykį su savimi pačiu kaip mąstančia, vienaip ar kitaip besielgiančia, ir klausimus apie savo egzistencijos prasmę, jos teisingą tėkmę keliančia būtybe.
III POGRUPIS
(prof. dr. D. Jonkus):
Aristotelis, R. Descartes‘as, E. Husserlis ir Th. Kuhnas

Pristatyti mokslo filosofijos ir vakarietiško mokslo raidos kontekstą, įtakas ir pasirinktus įdomiausius autorius.
Išsiaiškinti, kokiais principais nuo pat savo pradžios yra grįstas vakarietiškas mokslas, kaip mokslo (ir kaip pasaulio tyrinėjimo, ir kaip žmogaus lavinimosi) samprata kito iš epochos į epochą, kol galiausiai, per E. Husserlį ir Th. Kuhną, aptariama šiuolaikinių mokslų raidos logika.
IV POGRUPIS
(dokt. A. Diržys):
Aristotelis, F. Baconas, I. Kantas, F. Nietzsche, G. Deleuze‘as

Pristatyti gamtos ir gyvybės filosofijos kontekstą, įtakas ir pasirinktus įdomiausius autorius.
Analizuoti gamtos ir tikrovės sąvokų santykį, pradedant nuo Antikos filosofų mąstymo apie gamtą, judėjimą, kaitą ir pastovumą; toliau – atskleidžiant neoplatonikų ir Viduramžių scholastų požiūrį į gamtą ir tikrovę; pereinant prie Naujųjų laikų metodinio filosofijos išsidalinimo į epirizmą ir racionalizmą, išskleidžiant ir išsamiau analizuojant F. Bacono indukcijos metodą. Išaiškinti epistemologinių ir gamtos interpretavimo teorijų posūkius vokiečių idealizmo krypties filosofijoje (sustojant ties I. Kanto kritine filosofija, tačiau lyginant jį su F. Schellingo gamtos filosofija) ir tokiu būdu atskleisti šių Naujųjų laikų teorijų santykį su šiandieniniu filosofijos požiūriu į gamtą. Aptarti šių dienų gamtos filosofijos pagrindines kryptis išsamiau sustojant ties G. Deleuze‘o ir F. Guattari filosofija, taip pat – ties šiuolaikinio realizmo požiūriu.
V POGRUPIS
(prof. dr. T. Aleknienė):
Platonas, A. Schopenhaueris, F. Nietzsche, M. Merleau-Ponty ir G. Deleuze‘as

Pristatyti meno filosofijos ir filosofinės estetikos raidą, kontekstą, įtakas ir pasirinktus įdomiausius autorius.
Pradedant antikine grožio (kalokagatija) ir meno (techne) samprata, toliau pereinama prie F. Nietzsches kritikos jo laikų kultūrai (parodant, kaip joje pasitelkiama būtent antikos kultūros analizė ir kaip ši analizė veda link šiuolaikinės meno sąvokos). Per M. Merleau-Ponty fenomenologinę kūno ir meno filosofiją jau pereinama į modernybėje įsigalinčią meno sampratą: analizuojami šio filosofo svarstymai apie menininko (kaip kūniškos ir kuriančios būtybės) paskirtį; galiausiai, per G. Deleuze‘o filosofiją, aiškinamasi, kokios yra meno ir kūrybos sampratos variacijos vėlyvojoje modernybėje ar po to, kai moderniais kūrybos principais ir tikslais nebepasitikima.

Dalyko turinys

Platono samprotavimai apie prieštaringai vieningą mąstymą ir būtį.
Hegelio svarstymai apie save neigiančio ir gudraujančio proto raidą, apie neigimą ir ironiją.
Th. Adorno negatyvioji dialektika ir polinkio galutiniams apibendrinimams kritika.
Paklusimas ideologijoms.
Metodologinio nacionalizmo ir instrumentalizmo sampratos.
Simbolinių mąstymo organizacijų įvairovė.
S. Žižeko samprotavimai siejantys G. Hegelį su šiuolaikine psichoanalize (J. Lacanu).
Racionalaus ir nesąmoningo, išsakomo ir nutylimo, regimo ir tikro konflikto kuriama įtampa ir supratimo paradoksai.
Antikinė etika: ethos ir kitos pagrindinės etikos sąvokos.
Etikos problematika ir antikinė etika iki Helenizmo.
Helenizmas: įvadas į L. A. Senekos etinę teoriją.
L. A. Senekos etika; kuo pagrindinės jos sąvokos svarbios dabarčiai.
Krikščionybė ir etika.
S. Kierkegaardo gyvenimas ir filosofinis kontekstas.
Kierkegaardas kaip opozicija savam laikmečiui. Ironijos sąvoka.
Kierkegaardo religinė etika: skirtumai tarp trijų egzistencijos pakopų.
E. Levinas: santykis tarp gyvenimo įvykių ir filosofinės teorijos. Kito koncepcija.
Veido sąvoka Levino etikoje.
Levino etika ir metafizika.
Levino etika ir šiuolaikinė socialinė filosofija.
Kitas ir kitybė šių dienų visuomenėje.
Ivadas: kaip mokslą ir mokslinę veiklą suprato Aristotelis?
Vakarietiško mokslinio mąstymo kilmė ir pirmieji principai. Aristotelio samprotavimai apie mokslą.
Aristotelio „Fizika“: ištraukų analizuojančių laiko ir erdvės koncepcijas interpretavimas.
Naujųjų laikų posūkis į pažinimo teoriją.
Naujųjų laikų filosofijos ir gamtos mokslų susiliejimas/ radimasis: R. Descartes‘o laiko kontekstas: Leibnizo, Pascalio, etc. Fizikinės-filosofinės teorijos.
R. Descarto požiūris į mokslinį mąstymą.
E. Husserlis ir mokslinio mąstymo prielaidų analizė.
Fenomenologijos projektas ir jo įtaka XX a. pradžios mokslui.
E. Husserlio samprotavimai apie laiką, patyrimą ir intersubjektyvumą.
Th. Kuhno mokslo raidos filosofinė analizė.
Pabaiga: kas yra vakarietiškas mokslas ir kurlink jis kinta?
Būties teorijų ir gamtos filosofijos konceptai;
Ikisokratikų filosofija kaip būties teorijų pradžia, Lukrecijaus natūralioji filosofija;
Platono idėjų teorija ir Aristotelio fizika bei metafizika, Lukrecijaus natūralioji filosofija;
Neoplatonizmas, teocentrinės scholastikos būties ir nebūties (logikos ir misticizmo) teorijos, Renesanso neoplatonizmo atgimimas, F. Bacono indukcijos metodas;
Epistemologijos svarstymai: racionalizmo ir empiricizmo polemika, F. Bacono indukcijos metodas;
I. Kanto kritinė filosofija, F. W. J. Schellingo natūrfilosofija;
Vokiečių idealizmas ir antifizika, F. W. J. Schellingo natūrfilosofija;
F. Nyčė ir postmodernusis posūkis subjekto link, G. Deleuze’o ir F. Guattari geofilosofija;
Analitinės būties teorijos ir šiuolaikiniai realizmai, G. Deleuze’o ir F. Guattari geofilosofija;
Menas (technē ir poēsis) graikų polio pasaulyje. Kalokagatija.
Grožis: Sokrato klausimai ir Platono atsakymai
Platonas apie muziką, tapybą ir poeziją
Aristotelis apie poeziją
Plotinas apie grožį ir apie meną
Schopenhauerio meno filosofija ir Platono „idėjos“
Nietzsche apie tragedijos gimimą, apoloniškąjį ir dionisiškąjį meno pradus
Nietzsche’s „neohelenizmas“
Maurice Merleau-Ponty tarp meno ir filosofijos
Gilles Deleuze: apverstasis platonizmas?

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 45 val.
Darbas grupėse paskaitų metu ir pasitelkus elektronines priemones 15 val.
Savarankiškas darbas 75 val.
Iš viso 120 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas 20%, savarankiškas darbas 20%, tekstų analizė žodžiu 10%, egzaminas 50 %

Literatūra

1. 2006 Th. Adorno, M. Horkheimer Apšvietos dialektika Margi raštai
2. 1990 Aristotelis „Kategorijos“, Rinktiniai Raštai Mintis
3. 2004 Bacon, F. Naujasis organonas Margi raštai
4. 2019 G. Deleuze, F. Guattari Kas yra filosofija Jonas ir Jokūbas
5. 1978, 2017 R. Descartes „Samprotavimas apie metodą“ Rinktiniai raštai Mintis, Jonas ir Jokūbas
6. 1997 G. Hegelis Dvasios fenomenologija Pradai
7. 2005 E. Husserlis Karteziškosios meditacijos Aidai
8. 2002 S. Kierkegaardas Baimė ir drebėjimas Aidai
9. 2003 Th. Kuhn Mokslo revoliucijų struktūra Pradai
10. 2017 E. Levinas Laikas ir kitas Jonas ir Jokūbas
11. 2019 Lukrecijus. Apie daiktų prigimtį Obuolys
12. 2005 M. Merleau-Ponty Akis ir dvasia Baltos lankos
13. 1997 F. Nietzsche Tragedijos gimimas Pradai
14. 2000 Platonas Puota Aidai
15. 2000, 2014 Platonas Valstybė Pradai
16. 1995 Schelling, F. W. J. Žmogaus laisvės filosofija. Pradai
17. 2011 L. A. Seneka Laiškai Lucilijui Metodika
18. 1995 A.Schopenhaueris Pasaulis kaip valia ir vaizdinys Pradai
19. 2010 S. Žižek Smurtas Demos