• Analizuoti ir interpretuoti kūrybinio sektoriaus veiklas socialinės kaitos ir ekonominės plėtros atžvilgiu;
• Pagrįsti kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje ir Europoje remiantis naujausiais politiniais dokumentais, ekonominės plėtros gairėmis ir kultūros teorijomis;
• Susieti įvairius kūrybinio sektoriaus produktus su simbolinio kapitalo kūrimu ir socialinių tapatybių formavimu naudojantis šiuolaikinėmis kultūros komunikacijos teorijomis;
• Susieti skirtingas technologijas, institucijas ir terpes su meno ir visuomenės komunikacijos aktyvinimu;
• Taikyti inovatyvius meninės veiklos, kultūros komunikacijos ir kūrybinės ekonomikos modelius inicijuojant, kuriant ir palaikant kūrybinių industrijų projektus, organizacijas ir tinklus;
• Analizuoti ir vertinti kūrybinio sektoriaus institucijas, produktus, veiklas ir tinklus naudojantis naujausiomis teorinėmis socialinių ir humanitarinių mokslų sričių įžvalgomis ir metodologijomis;
• Rengti kūrybinių industrijų žemėlapius, remiantis socialinės ir ekonominės kūrybinio sektoriaus analizės įgūdžiais;
• Įvertinti Lietuvos kūrybinio sektoriaus elementų socialinį ir ekonominį potencialą siejant jį su egzistuojančia Europos kūrybinių industrijų sektoriaus patirtimi;
• Naudoti kūrybiškumu ir bendradarbiavimu pagrįstus kultūros procesų valdymo metodus praktinėse kūrybinių industrijų veiklose;
• Remtis kūrybinių industrijų studijose įgytais sisteminio mąstymo įgūdžiais ir gerųjų patirčių pavyzdžiais kuriant originalius kūrybinių industrijų projektus.
TOLESNIŲ STUDIJŲ IR KARJEROS GALIMYBĖS
Programą baigę absolventai įgyja kvalifikaciją dirbti:
• organizacinį, vadybinį, edukacinį ir viešųjų ryšių darbą įvairiose kūrybinių industrijų organizacijose (žiniasklaidoje, reklamoje, leidyboje, turizme, laisvalaikio ir pramogų industrijoje, architektūros ir urbanistikos įstaigose, kultūrinėse ir meno organizacijose);
• organizacinį, vadybinį ir viešųjų ryšių darbą kuriant individualius kūrybinių industrijų verslo projektus;
• kūrybinių industrijų analitikais ir strategais valstybinėse Lietuvos ir ES institucijose (savivaldybės įstaigose, ministerijose, fonduose, projektinėse grupėse) ir kitose įstaigose;
• mokslo ir pedagoginiais darbuotojais akademinėse institucijose (kultūros tyrimų institutuose, universitetuose, akademijose);
• tęsti studijas socialinių mokslų srities komunikacijos arba vadybos krypties bei menų srities doktorantūroje.
