Socialinis darbuotojas

Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris įgalina žmones, žmonių grupes, bendruomenes veikti socialinėje aplinkoje siekiant jų psichosocialinės gerovės ir žmogaus teisių užtikrinimo. Socialinis darbuotojas vertina socialines situacijas, konsultuoja žmones, grupes, bendruomenes, organizuoja žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius, siekdamas efektyviai teikti socialines paslaugas. Socialinis darbuotojas savo darbe atsižvelgia į kliento individualumą, vadovaujasi jo poreikiais ir parenka tokius socialinio darbo metodus bei socialines paslaugas, kurios geriausiai tinka spręsti konkrečias kliento, jo šeimos ar bendruomenės socialines problemas, geriausiai atitinka jų interesus ir veda į pokyčius. Šių užduočių įgyvendinimui socialinis darbuotojas turi turėti teorinių socialinio darbo žinių apie: žmogaus psichosocialinę raidą, individualų konsultavimą, grupinio darbo procesus, krizių intervenciją, bendruomenės vystymą, Lietuvos socialinę politiką, socialinės apsaugos sritį reglamentuojančius teisės aktus, žmogaus teises, Europos Sąjungos šalių socialinės paramos sistemas. Socialinis darbuotojas turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje funkcionuoja žmogus. Lietuvos teisiniai dokumentai įvairiai nusako socialinių darbuotojų pareigybes: socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar pavaduotojas socialiniams reikalams, socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas ar pavaduotojas socialiniams reikalams, socialinis darbuotojas sveikatos priežiūros sistemoje, socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialinis darbuotojas darbui su negalią turinčiais žmonėmis, socialinis darbuotojas socialinei reabilitacijai, socialinio darbo organizatorius, socialinių programų koordinatorius, socialinio darbo vadybininkas, specialistas socialiniam darbui (pav., dirbantis seniūnijoje) ir kt.