Startuolio „Freya Cultivation Systems“ įkūrėjas dr. Gediminas Kudirka: Lietuva yra gera vieta kurti mokslu pagrįstus verslus

Dr. Gediminas Kudirka

„Kas blogiausio gali nutikti? Tiesiog prarasime pinigus“, – pietaujant greitojo maisto restorane su kurso draugu ištartus žodžius, nuo kurių ir prasidėjo giliųjų agrotechnologijų startuolio „Freya Cultivation Systems“ įkūrimas, prisimena agronomijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Gediminas Kudirka.

„Startuolis gimė etapiškai. Tai nebuvo kažkoks ilgų tyrimų rezultatas, labiau „pabandom“. Turiu savo tėvo savybę, jis pirmiau pasako, kad padarys, o paskui galvoja, kaip padaryti. Čia buvo kažkas panašaus. Tiesiog pradėjom. Buvo pirmi magistro studijų metai. Žinoma, idėja augo, keitėsi, evoliucionavo, bet startuolio pradžia buvo studijose“, – prisimena G. Kudirka.

Laisvė, atsakomybė ir lūžio momentas

Vaikystėje dabartinis agronomijos mokslų daktaras neturėjo jokio plano, kuo norėtų būti užaugęs. Bet mokykloje pradėjo patikti chemija ir biologija. „Nusprendžiau, kad šias dvi sritis būtų galima sujungti. Kai esi dvyliktokas, visiškai nežinai, ko tikėtis iš studijų, tad įsijungiau internetą, pasiskaičiau apie biochemiją, patiko, įrašiau antru numeriu. Pirmu numeriu žymėjau mediciną, bet nepavyko įstoti į valstybės finansuojamas studijas, tad galiausiai atsidūriau biochemijoje“, – apie savo kelią į gamtos mokslų studijas ir VDU pasakoja G. Kudirka.

„VDU man patiko dėl laisvės. Gamtos mokslų fakultete (GMF), o ir apskritai visame universitete yra daug laisvės – gali daryti, ką nori. Eini į paskaitas, neini į paskaitas, viską pats dėliojiesi – aišku, su ta laisve ateina ir atsakomybė, vis tiek turi pasidaryti savo dalykus, tačiau man patiko tokia galimybė pačiam priimti sprendimus“, – studijų laikus artes liberales principus puoselėjančiame VDU prisimena absolventas ir priduria, kad džiaugiasi ir fakulteto dėstytojais, kurie su studentais palaikė kolegišką ryšį, studijose suteikdavo daug laisvės.

G. Kudirka atvirauja, kad studijų laikais buvo visko: teko ir „pastudentauti“, į paskaitas eiti pamiegojus vos kelias valandas. „Pirmus dvejus studijų metus tikrai, galima sakyti, labiau studentavau nei studijavau. Paskui įvyko toks lyg persilaužimas, suvokiau, kad žinių vis dėlto juk reikia, tai teko derinti dalykus“, – prisimena mokslininkas.

Žinios ir pragmatiški sprendimai

G. Kudirka įsitikinęs, kad gyvenime praverčia visos įgytos žinios ir patirtys: „Ta senovės patarlė, kad ką išmoksi, ant pečių nenešiosi, turi tiesos. Niekada nežinai, kur prireiks sukauptų žinių. Universitete išmokau įvairių dalykų, ir nors atrodo, kad gal kai ko niekada nepanaudosi, vis dėlto, ypač kuriant naujus dalykus, tų žinių prisireikia.“

Dr. Gediminas Kudirka

Be įgautų žinių, iš studijų laikų G. Kudirka vertina ir likusį šiltą santykį su dėstytojais. „Su GMF dėstytoja doc. dr. Lina Rageliene diskutuodavom ir apie mokslus, ir apie gyvenimą, tiesiog toks šiltas ryšys susikūrė, ir dabar per metus dar bent keletą kartų susitinkame“, – prisimena absolventas. Apie šią dėstytoją G. Kudirka pasakoja ir kitą kuriozišką situaciją.

„Kai pradėjau rašyti savo pirmąjį baigiamąjį bakalauro darbą, dar nieko nežinojau apie tas bakterijas, kurias turėjau tirti. Tad man reikėjo žinių iš dėstytojos L. Ragelienės. O ji daug laiko juk neturi. Bet žinojau, kad ji į darbą ateina aštuntą ryto, ir juk iškart nepradės kažko įtemptai dirbti. Tai aš irgi ateidavau aštuntą ryto ir sakydavau: „Labas rytas ir dabar va pašnekėkim“, – juokiasi G. Kudirka. Tokiu būdu bakalauro baigiamajam darbui surinktas reikiamas žinias absolventas įvardija kaip priminimą, kad reikia išmokti prisitaikyti, surasti būdą, kaip pasiekti tai, ką nori pasiekti.

Po VDU baigtų bakalauro ir magistro studijų, toliau į mokslus G. Kudirka gilinosi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC), šįkart jau žemės ūkio mokslų srityje. „Negalvojau, kad taip greitai į doktorantūros studijas įstosiu, iškart po magistro. Maniau, stosiu, kai man bus 40 metų ir neturėsiu ką veikti. Bet aplinkybės susidėliojo kitaip. Į agronomijos doktorantūrą stojau iš poreikio.

Studijų metais su kolega pradėjom dirbti su augalais, kažkur jau pajudėjome, net buvome laimėję konkursą ir gavę finansavimą, tad reikėjo žinių apie augalus – dirbom su augalais, bet apie augalus aš nieko nežinojau… Tad į agronomijos doktorantūrą atėjau grynai iš pragmatiško poreikio – reikėjo žinių, reikėjo prieigos prie infrastruktūros, taip ir atsiradau doktorantūroje“, – pasakoja mokslininkas.

Startuolis, gimęs iš bandymo

Idėja kurti startuolį „Freya Cultivation Systems“ kilo pirmais magistro studijų metais. „Su kolega Salvijumi rašėme darbus pas dėstytoją L. Ragelienę, o kadangi buvome pavyzdingi studentai, mums pasiūlė pabandyti padirbėti pagal VDU gautą užklausą – sukurti tam tikrą metodiką. Tad pabandėme, sugalvojome, kaip paimti mėginį, ir atlikdavome analizes, kurios trukdavo apie 5 minutes. Per tiek laiko nelabai ką kito nuveiksi, tad tiesiog laukdavome ir kalbėdavomės. Besikalbant Salvijus ir pasidalino savo idėja, o aš turėjau santaupų, tad buvau tas, kuris sakė „darom“, – apie sprendimą vystyti augalų auginimo rūke idėją pasakoja G. Kudirka ir prisimena, kad pirmieji bandymai ir įmonės veiklų planavimas vyko jo kambaryje tėvų namuose.

„Freya Cultivation Systems“ veiklą G. Kudirka apibūdina kaip principą darant pigiau gauti daugiau. „Šiltnamio auginimo plotą „Freya“ išnaudoja dvigubai efektyviau. Augalai auginami ant trikampių struktūrų, tai geometrinis pranašumas. Šitaip auginamus augalus reikia purkšti. Tam sukūrėme purkštukus, kurie išvengia prieš tai egzistavusių pramonės problemų – jie nesikemša. Purkštukai apipurškia augalo šaknis protarpiais, veikia kaip važinėjantys drėkintuvai“, – pasakoja G. Kudirka ir apibendrina, kad išauginti daugiau tame pačiame ploto vienete – tai labai paprastas dalykas, kuris nepasidaro paprastai.

Trikampės „Aeroframe“ augalų auginimo struktūros

Mokslininkas teigia, kad mūsų įsivaizdavimas, jog augalą galima auginti tik žemėje, yra klaidingas. „Komercinėje aplinkoje augalai jau seniai nebėra auginami žemėje. Vienas iš pagrindinių būdų, kaip auginti augalus, tai jiems paduoti vandenį: užlieti arba lašinti. Augalai gali augti akmens vatoje arba substrate. Žemė iš esmės nereikalinga, tai tiesiog buferis, kuriame augalai gyvena“, – sako G. Kudirka.

Paklaustas apie mokslo ir verslo derinimą, mokslininkas teigia, kad tai nėra paprasta, dažniausiai vis tiek kažkuri iš šių dviejų sričių turi dominuoti, bet vis dėlto tai įmanoma padaryti. Ypač šalyje, kuri suteikia tam gerą „dirvą“: „Lietuva yra gera vieta kurti aukštos pridėtinės vertės verslus, pagrįstus mokslu. Turime tam reikalingo žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros. Papildomai iš viso pasaulio galime gan greitai gauti bet ką, kas yra reikalinga tyrimams. Be viso to, dar yra žmonės, kurie turi „alkanumo“ kažką daryti.“

„Suderinimas yra brangiai kainuojantis dalykas, ypač, jei nori viską daryti maksimaliai. Tuomet turi kažką aukoti. Aš aukojau daug savo laiko, tiksliau, pats pasirinkau tai daryti: dirbdavau kiekvieną dieną, darbui skirdavau ilgas valandas, tad nuovargis buvo neišvengiamas“, – apie atsakingo darbo giliųjų agrotechnologijų startuolyje niuansus atvirauja G. Kudirka.

Grįžimas į akademinį pasaulį

„Man patinka fundamentiniai mokslai, patinka akademinis pasaulis, mokslas kaip disciplina – ieškoti, atrasti, tirti. Gal nebūtinai tie tyrimai iš karto bus komerciškai naudingi, galbūt bus vėliau, bet ieškoti ir daryti dalykus, kurie tau įdomūs – tai man visada patiko“,  – pasakoja G. Kudirka.

Mobilūs aeroponiniai drėkintuvai su ultragarsiniais purkštukais

Noras grįžti į mokslo ir akademinį pasaulį, tuo pačiu ir dabartinis įmonės veiklos etapas, kuriame fundamentinio mokslininko pozicija nėra tokia reikalinga, paskatino G. Kudirką priimti sudėtingą sprendimą ir atsitraukti nuo aktyvios „Freya Cultivation Systems“ veiklos: „Lieku startuolyje kaip mokslo konsultantas, smulkusis akcininkas, tačiau nuo aktyvios veiklos atsitraukiu. Grįžtu į mokslą, LAMMC gilinsiuosi į augalus.“

„Kuriant ir plėtojant startuolį visą laiką vykdžiau ir doktorantūros veiklas, ir apsigynus disertaciją man trūko to – visų mokslinių dalykų. Šiuo gyvenimo etapu nenoriu vaikytis startuolio, noriu gilintis į mokslą“, – apie savo sprendimą pasakoja G. Kudirka.

Kalbėdamas apie dominančias tyrimų kryptis, mokslininkas mini kontroliuojamos aplinkos daržininkystę. „Keičiantis klimatui, tampa vis sudėtingiau užauginti tinkamą kiekį produkcijos komerciniais būdais. Turime sausras, lietų, prarandama daug produkcijos. Todėl dalis produkcijos turi keltis į vertikalius ūkius ar šiltnamius.“

„O šiltnamiuose augalo biologinis potencialas nėra iki galo išnaudotas. Taigi reikalingi ir tyrimai pačiam fundamentiniam augalo suvokimui, ir naujų sistemų ar validacijų kūrimas“, – apie ateities tyrimų planus dalinasi G. Kudirka ir priduria, kad jį patį domina giluminis augalo biologinis suvokimas, galimybė tirti jį molekuliniame lygmenyje, paaktyvinti fotosintezės procesus, kas ateityje galėtų labiau atsipirkti ir atneštų aukštesnę pridėtinę vertę.

Augalų šaknų zona trikampėse augalų auginimo struktūrose

Perspektyvos ir platus akiratis

Paklaustas, ar gamtos, žemės ūkio mokslų studijas įvardytų kaip perspektyvias, G. Kudirka atsako, kad kiekvienos studijos yra perspektyvios, jei pats žmogus nori jas išnaudoti. „Bet kokios srities geras specialistas visada bus reikalingas. Svarbu, kad studentas norėtų pasiimti viską iš studijų ir vėliau tas žinias pritaikyti“, – teigia G. Kudirka ir priduria, kad, kita vertus, baigtos studijos nebūtinai apibrėš žmogaus karjeros vingius.

Mokslininko manymu, universiteto tikslas yra praplėsti studento akiratį – žvelgdamas į pasaulį plačiau juk nueisi toliau. „Gal nebūtinai dirbsi tai, ką pabaigei – jei pabaigei biochemiją, tai dar nereiškia, kad būsi biochemiku, bet pridėti košės į smegenis reikia. Su žiniomis daug ką gali pasiekti.

Iš tiesų aš niekada nenorėjau dirbti laboratorijoje ir niekada nenorėjau dirbti su augalais. Bet gavosi taip, kad vienu gyvenimo etapu pasidariau savo laboratoriją ir dirbau su augalais, o dabar grįžtu jų tirti. Pasirodo, augalai man įdomūs ir patinka“, – šypsosi G. Kudirka.