Naujas projektas „Skaitmeniniai mikrokredencialai aukštajame moksle”
Lapkričio 8 d. startavo naujas projektas „Skaitmeniniai mikrokredencialai aukštajame moksle”, Nr. 01.2.2-LMT-K718-05-0023, laimėjęs Lietuvos mokslų tarybos (LMT) finansavimą tikslinių mokslinių tyrimų sumanios specializacijos srityje. Projektą parengė ir įgyvendina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Inovatyvių tyrimų instituto mokslinio tyrimo grupė, kuriai vadovauja doc. dr. Elena Trepulė.
Projekto tikslas – pagrįsti ir įdiegti skaitmeninių mikrokredencialų teikimo procesą aukštajame moksle, tokiu būdu prisidedant prie socialinių, ekonominių, aukštojo mokslo bei edukologijos mokslo naujovių, taip pat tvaraus atsigavimo po Covid-19 pandemijos. Mikrokredencialų sąvoka yra ganėtinai nauja, suformuluota tyrėjų, praktikų bei politikų ES švietimo politikos kontekste, reiškianti kredencialų segmentus, kurie vėliau gali būti apjungti į bendrą visumą; pvz., skaitmeniniai ženkleliai, „MicroMasters“, „NanoDegrees“ ir patvirtinti sertifikatai, kvalifikaciją ar jos dalį liudijantys pažymėjimai bei diplomai.
COVID-19 pandemijos metu išaugo atvirojo nuotolinio mokymosi pasiūlymai ir didėjo besimokančiųjų susidomėjimas nuotoliniu mokymusi bei mikrokredencialais. Neseniai paskelbtoje ES įgūdžių darbotvarkėje (2020) mikrokredencialai nurodomi kaip ES priemonė, skatinanti mokymąsi visą gyvenimą. Yra bendras sutarimas, kad tvarus europinis požiūris į mikrokredencialus aprėpia ir visuomeninę universitetų misiją. Taip užtikrinama, kad atvirasis nuotolinis mokymasis padėtų likviduoti COVID-19 bei jo sukeltus ekonominius bei socialinius padarinius, o ir darbdaviai tikisi, kad apie 60 proc. mokymosi darbuotojai įgyvendins internetu. Kvalifikacijos tobulinimas siekiant prisitaikyti prie dinamiškai besikeičiančios ekonominės aplinkos ir mokymosi persikėlimas į nuotolį tapo neatsiejama pasaulio atkūrimo ir ekonominio atsparumo strategija po COVID-19 laikotarpiu. Šios pandemijos poveikis skaitmeninei transformacijai yra akivaizdus, todėl yra būtina pasinaudoti šia transformacija taip, kad žmonės ir institucijos galėtų geriau naudotis suteikiamomis mokymosi ir diferencijuoto užimtumo galimybėmis. To siekiant, mikrokredencialai suteikia perspektyvų ir tikslingą kelią aiškiai patvirtinti kompetenciją ir palengvinti asmenų įsidarbinamumą.
Kitos šalys užtikrintai įveda mikrokredencialus kaip įrodymus apie besimokančiųjų įgytas naujas žinias, atnaujintus įgūdžius ar pasiektas kompetencijas. Tačiau yra daug spręstinų klausimų, kurie pažymimi nacionaliniu lygmeniu, pvz., neformaliojo mokymosi pripažinimo procesų tobulinimas (EBPO Lietuvos nacionalinė įgūdžių strategija, 2020), painūs mikrokredencialų suteikimo būdai, vertinimo procesai, įtvirtinimas kitose sistemose ir galimybė juos kaupti, bei galimos sąsajos su formaliojo švietimo programomis. Šio projekto tyrime siekiama modeliuoti ir aprašyti procesus, kurie leistų besimokantiesiems apie įgytas naujas kompetencijas aukštojoje mokykloje mikrokredencialų pagalba pranešti darbdaviams, bei susieti juos su Europass mikrokredencialų infrastruktūra ar kita (naujai atsiradusia) sistema.
Projekte bus apžvelgiami egzistuojantys skaitmeninių mikrokredencialų teoriniai modeliai ir prototipai, praktiniai sprendimai įgyvendinant skaitmeninių mikrokredencialų išdavimo procesą, įvertinamos mikrokredencialų išdavimo, saugojimo ir sinchronizavimo su kitomis sistemomis galimybės, sukuriant ryšius su formaliomis studijų programomis. Taip pat bus parengta mikrokredencialo diegimo proceso turinio ir techninė specifikacija, suderinta su Europos Sąjungos skaitmenine mikrokredifikavimo infrastruktūra. Universiteto atvirų studijų aplinka bus pritaikyta skaitmeninių mikrokredencialų diegimo procesui ir parengtas skaitmeninių mikrokredencialų išdavimo proceso išbandymo protokolas.
Projekto rezultatai yra inovatyvūs, apjungiantys technologijas, kurios turi didelį potencialą būti integruotos ir panaudotos socialinėje bei ekonominėje aplinkoje. Mikrokredencialų išdavimas suteiks galimybę vykdyti skaidrų, sklandų technologijomis grindžiamą vertinimą, kompetencijų pripažinimą bei paskatins kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo procesus. Tokiu būdu projektas prisidės prie socialinių, ekonominių, aukštojo mokslo, bei edukologijos mokslo naujovių, taip pat tvaraus atsigavimo po Covid-19 pandemijos.
2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“ tikslas – padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą. Pagal šią veiklą finansuojami MTEP projektai, skirti tirti COVID-19 bei jo sukeltus ekonominius, socialinius, kultūrinius padarinius.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K718-05-0023) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsakas į COVID-19 pandemiją.
