Šiuolaikiniai vaikai – idėjų šaltinis universitetui
„Tai yra reiklūs vaikai, kurie labai anksti žino, ko nori, tad reikia suvokti, kad ši jauna karta labai aiškiai diktuos mums savo sąlygas. Manau, kad turime tuo džiaugtis, nes jie verčia mus ieškoti naujų sprendimų“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė profesorė dr. Lina Kaminskienė mano, kad šiuolaikiniai vaikai yra inspiracija universitetui kuriant ateities studijų programas.
Interviu su profesore – apie ankstyvąjį ugdymą, gabius vaikus ir ateities universitetą.
Ar galima būtų teigti, kad universitetas iš tiesų tampa pats atsakingas už savo būsimų studentų išsiugdymą?
Universiteto misija tampa pakankamai plati ir yra orientuota į įvairaus amžiaus besimokančiuosius nutolstant nuo tos klasikinės, apribotos amžiaus grupės universitetinėje veikloje. Švietimo akademija mato jaunos kartos ugdymo prasmę, tad mūsų veiklos prasideda jau nuo priešmokyklinio ugdymo. Turėjome dvejonių, tačiau Švietimo akademijoje ir Gabių vaikų centre „Gifted“ yra profesionalių mokytojų, kuriais galime pasitikėti. Žinome, kad jie geba ne tik užimti – tai yra mokytojai, kurie supranta, kas yra universitetas, ir geba netgi tokią jauną auditoriją pratinti tyrinėti, domėtis, kelti klausimus ir bandyti rasti atsakymus nestandartiniu būdu. Vadinasi, po truputėlį ugdyti supratimą, kad mokymasis nėra tiktai vadovėlio skaitymas ir egzamino išlaikymas. Tai yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis, mokymasis visą gyvenimą gali pilnai realizuotis tiktai, kai mes tą įgūdį turime.
Pradėdami nuo pačių mažiausiųjų ir paraleliai dirbdami su vyresnėmis auditorijomis norime išsiugdyti jaunus žmones, kurie kaip galima anksčiau save tapatintų su VDU ir jaustų, kad tai yra jų namai, kur gali įgyvendinti savo svajones ir įgyti išsilavinimą, kuris leistų dirbti jų norimą profesiją. Džiugu, kad be Švietimo akademijos vykdomų veiklų VDU veikia ir kitos programos kaip „Academia cum laude“ arba Verslumo akademija, kurios vykdo tam tikrą palydėjimo misiją: atveda į pirmą universitetinį kursą arba lydi toliau į gilinamąsias studijas.
Be abejo, mes taip pat suinteresuoti, kad kuo daugiau gabių, kūrybiškų ir atvirų asmenybių rinktųsi mokytojo kelią, nes neužtikrinus kartų kaitos būtų sunku tikėtis, kad vyks pokyčiai visuomenėje.
Į mokytojų rengimą žiūrime daug plačiau nei tik kaip į specialybę, tad, ko gero, tas matymas mums padeda susikalbėti ir su mūsų socialiniais partneriais: mokyklomis, darželiais ir kitais švietimo centrais bei institucijomis. Manom, kad toks kelias yra teisingas: žiūrėti į žmogų visapusiškai ir pasiūlyti tai, ko jam reikia skirtinguose gyvenimo amžiaus tarpsniuose.
Kalbėdama apie ankstyvąjį ugdymą turite omeny ir gabių vaikų ugdymo programą „Gifted“?
Šiuo metu vykdome kelias iniciatyvas, kurios net pavirto į padalinius. Be „Gifted“ centro turime darželį „Mažųjų akademija“. Tai yra platforma, atliekanti dvejopą misiją. Pirmiausia tai yra inovatyvi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo koncepcija. Antra, tai yra ir praktikos vieta mūsų studentams ir dėstytojams, galimybė tobulinti savo praktinius gebėjimus, vykdyti tyrimus ir stebėjimus. Tokiu būdu ir darželio auklėtiniai pripranta prie universiteto, nes kiekvieną dieną mato studentus, jų nebijo – jis organiškai tampa darželio bendruomenės nariu, kuris, atrodo, ateina pažaisti, tačiau iš tikrųjų tuo metu galbūt atlieka tam tikrą tyrimą.
Visuomet kalbame apie „laimingą“ mokyklą ir „laimingus“ vaikus. Kodėl yra išskiriami gabūs vaikai?
Į gabius vaikus atsisukome dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurta sisteminga gabių vaikų ugdymo sistema, kas yra tikrai neteisinga šių vaikų atžvilgiu. Gabūs vaikai yra ypatingi ne tik todėl, kad turi vieną ar kitą ypatingai išreikštą gabumą kažkurioje srityje ar tą vadinamą aukštą intelekto koeficientą, labai dažnai jie turi poreikį ir kompleksinei pagalbai. Gabūs vaikai ne visada yra atpažįstami – jie gali būti išdykę, turėti elgesio sutrikimų ar mokymosi sunkumų. Neatpažintas gabumas neleidžia vaikui augti, įspraustas į, sakykime, standartinius ugdymo rėmus, jis ne visada gali atsiskleisti. Ką mes matome Lietuvoje ir bandome keisti tą nuostatą, kad gabus vaikas yra nebūtinai tas, kuris skina kokios nors olimpiados prizines vietas.
Džiaugiamės partneryste su Izraelio gabių vaikų centru Ron Vardi ir Haifos universitetu, kurie kalba apie visuminį vaiko ugdymą – negalima susifokusuoti tik į vieną vaiko talentą ir nematyti jo kaip žmogaus. Besivystančiam žmogui reikia to visuminio gebėjimo susitvarkyti su savimi ir galbūt kitose srityse taip pat atrasti savo kažkokį gabumą. Reikia save išbandyti visur, o ne juvelyriškai dailinti tik vieną talentą. Manau, kad „Gifted“ gabių vaikų ugdymo centro idėja dera su VDU artes liberales koncepcija – tą laisvųjų menų ir laisvos, visapusiškai išsilavinusios asmenybės idėją bandome realizuoti ir per šią programą.
Kiek vaikų dalyvauja programoje ir kaip vyksta jų atranka?
Pasaulyje yra labai daug testavimo metodikų. Vienos yra labiau orientuotos į intelektinių gabumų atpažinimą, kitos – į visuminį gabumo išraiškų nustatymą. Mes vadovaujamės iš Izraelio perimta metodika, kuri leidžia pamatyti platesnį vaizdą: vaiko kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą ir intelektinį potencialą. Programa yra auganti ir veikia Lietuvoje tik antrus metus. Šiuo metu programoje Kaune ir Vilniuje dalyvauja apie 300 vaikų. Susidomėjimas yra labai didelis, tačiau neturime galimybių priimti visų, nors programa būtų naudinga visiems vaikams.
Ar neatsitiks taip, kad „Gifted“ išugdyti gabūs vaikai bus per gabūs Lietuvos universitetams?
Tikrai ne. Nors šie vaikai yra matomi ir, manau, kad ne vienas užsienio universitetas būtų laimingas juos priėmęs į savo studijas, juolab, kad ir būsimieji darbdaviai nori tokių talentingų darbuotojų, Lietuvos universitetai tikrai gali pasiūlyti aukštą lygį, o taip pat ir įvairių tarptautinių mobilumo programų. Tarkime, šiuo metu VDU dalyvauja universitetų aljanse „Transform for Europe“, kuris suteikia galimybę pastudijuoti viename iš septynių Europos universitetų. Tad savo kvalifikacijai susimodeliuoti Lietuvoje yra tikrai puikios galimybės.
Iš tiesų, jei programa veiks ir toliau, šie vaikai bus inspiracija universitetui kuriant ir pertvarkant studijų programas.
Tikrai taip. Tai yra reiklūs vaikai, kurie labai anksti žino, ko nori, tad turime suvokti, kad ši jauna karta labai aiškiai diktuos mums savo sąlygas. Manau, kad turime tuo džiaugtis, nes jie verčia mus ieškoti naujų sprendimų. Jie yra tie inspiratoriai, kurie ateina su savo idėjomis ir net padeda jas įgyvendinti. Tai yra vaikai, kurie būdami dešimties metų gali lygiaverčiai diskutuoti ir dirbti projektuose kartu su šešiolikmečiais. Tai yra unikalu, tad turime džiaugtis turėdami tokį šaltinį, iš kurio galime semtis.
