Pristatyta „Didžioji vaistinių augalų knyga“

331

2022 m. lapkričio 7 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Kaune, pristatyta „Didžioji vaistinių augalų knyga“, kurios autoriai – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė ir biologas, populiarių leidinių apie vaistinius ir kitus naudingus augalus autorius Valdas Sasnauskas.

Solidžiame, net 879 puslapių, leidinyje pristatoma 170 rūšių vaistinių augalų, kurie auga VDU Botanikos sodo unikalioje, nuo 1924 metų puoselėjamoje, mokslinėje vaistinių augalų kolekcijoje.

Šie augalai yra nacionalinių ir tarptautinių institucijų mokslo, projektinės veiklos ir studijų objektas, o knygoje surinkta informacija naudinga kiekvienam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata ir vertina natūralias gydymosi priemones.

Knygoje pateikiama informacija, kada vaistinius augalus rinkti, auginti, džiovinti, kaip ir kur geriausia laikyti ir kaip tinkamai panaudoti medicinoje, maisto pramonėje bei kulinarijoje, kosmetikoje, odontologijoje, veterinarijoje. Prie kiekvieno augalo nurodoma: vaistinė žaliava, jos ruošimo laikas, būdai ir laikymo trukmė, aprašytos veikliosios medžiagos, augalinių vaistų indikacijos, kontraindikacijos bei šalutinis poveikis, augalų panaudojimas tradicinėje medicinoje ir kitose srityse. Kiekvienas aprašas iliustruojamas spalvotais augalo ir jo vaistinės augalinės žaliavos piešiniais bei gausiomis nuotraukomis, taip pat pateikiami žemėlapiai, kur yra natūralios to augalo augimvietės.

Iš viso Lietuvoje nustatyta 1 400 vaistinių augalų rūšių, iš kurių 800 naudojamos tradicinėje medicinoje, 189 rekomenduojamos vartoti medicinoje, farmacijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje ir veterinarijoje.

Kaip pabrėžia autoriai, labai svarbu žinoti, kaip paruoštidozuoti, kada (prieš, po ar valgio metu) ir kiek laiko vartoti augalinius vaistinius preparatus ar kitas natūralias sveikatinimo priemones ir jų suderinamumą su kitais vaistiniais preparatais (ypač lėtinių ligų atvejais), todėl visada būtina konsultuotis su patyrusiais gydytojais, vaistininkais, ar fitoterapeutais.

Knygoje pateiktų mokslo ir praktinių žinių pagrindimas

„Didžiojoje vaistinių augalų knygoje“ pateikiamos mokslinės ir praktinės žinios apie šiuos augalus pagrįstos tarptautinio botanikos nomenklatūros kodekso nustatytomis taisyklėmis (BGCI), Pasaulio sveikatos organizacijos tradicinės medicinos strategija 2014–2023, parengtomis vaistinių augalų gero auginimo ir rinkimo praktikos gairėmis (GACP, 2003), Europos (Ph. Eur., 2020) ir kitų šalių farmakopėjų, Europos vaistų agentūros augalinių vaistinių preparatų monografijų  bei rekomendacijų moksliniais argumentais.

Apie knygos autorius:

Knygos rengimo iniciatorius Valdas Sasnauskas – biologas, dešimčių knygų biologinėmis temomis ir kelių dešimčių mokslo populiarinimo straipsnių autorius.

Knygos bendraautorė – vaistininkė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, ilgametė vaistinių augalų tyrėja – mokslininkė ekspertė VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ vyriausioji redaktorė.

Vaistinių augalų mokslininkų – ekspertų mintys apie  pristatomą knygą

Renginio metu kalbėjusi knygos recenzentė, vaistininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė habil. dr. Nijolė  Savickienė pažymėjo, kad knyga remiasi žiniomis, pagrįstomis ilgamečiais nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis – todėl turi mokslinę, praktinę ir edukacinę reikšmę.

LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Trumbeckaitė džiaugėsi, kad tokios knygos suaktyvina tarpinstitucinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje.

Gydytojas, UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius dr. Elmantas Pocevičius pastebėjo, kad šis leidinys pabrėžia vaistiniuose augaluose susikaupiančių biologiškai veikliųjų junginių įvairovę, ne tik jų gydomąjį, bet ir šalutinį, nepageidaujamą poveikį žmogaus organizmui ir nesuderinamumą su kitais vaistais bei racionalų vartojimą. Jis pažymėjo, kad mokslinės informacijos apie vaistinių augalų vartojimą trūksta iki šiol vyraujančiose populiariose nerecenzuojamose knygelėse, žurnalų straipsniuose, įvairiose medijose ir laidose.

Gydytojas chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos narys – ekspertas, Lietuvos Kultūrinės psichiatrijos asociacijos valdybos ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys prof. Andrius Narbekovas akcentavo, kad Visatoje dominuoja darna, harmonija, ciklai ir dėsniai, o gamtoje augantys vaistiniai augalai – Dievo dovana.  Jis įvertino ne tik augalų reikšmę, bet ir knygos kūrėjų nuoširdų darbą tiriant vaistinius augalus bei perteikiant žinias mokslinei ir studijų veiklai, įvairių sričių specialistams bei plačiai visuomenei.

Knygos pristatymo renginį organizavo UAB „LECTIO DIVINA“, leidykla „Obuolys“ ir VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus darbuotojai.

Susitikimą moderavo doc. dr. Tauras Antanas Mekas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius, o kultūrinę dalį atliko Nerijaus Juškos baleto mokyklos auklėtinės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus