Prezidentas Kazys Grinius atvyksta į JAV: pirmieji mėnesiai tarp lietuvių išeivių

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius

Šiais metais sueina 75 metai, kaip šį pasaulį Jungtinėse Amerikos Valstijose paliko Lietuvos trečiasis prezidentas Kazys Grinius (1866 12 17 – 1950 06 04). Tai buvo ir antrasis Lietuvos prezidentas 1947 m. pradžioje atvykęs į JAV. Pirmasis dar 1941 m. pradžioje atvyko su šeima Antanas Smetona. Nežiūrint tai, kad A. Smetona čia išgyvenęs nepilnus tris metus, o K. Grinius tris su puse metų, ir vienas, ir kitas Amerikoje, lietuvių išeivių tarpe paliko ryškų pėdsaką.

Planavo apsistoti pas brolį Filadelfijoje

1944 m., artėjant frontui prie Lietuvos ir vokiečiams traukiantis, K. Grinius sunkiai susitaikė su pasitraukimu iš Tėvynės mintimi. Po ilgų ir sunkių klajonių Grinių šeima apsistojo perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje. Jau būdamas garbaus amžiaus nepalūžo, visą laiką intensyviai darbavosi: rašė savo atsiminimus, Vokietijos ir JAV lietuvių laikraščiams straipsnius, skaitė paskaitas, domėjosi pasaulio įvykių eiga. Taip pat dalyvavo profesiniuose, politiniuose lietuvių sambūriuose ir konferencijose. Hanau DP (dipukų) stovykloje 1946 m. vasario 11–12 d. K. Grinius dalyvavo iš Lietuvos pasitraukusių Valstiečių liaudininkų sąjungos narių suvažiavime. Svarstė sąjungos veiklą vokiečių okupacijos metais, ragina tęsti kovą už Lietuvos nepriklausomybę, demokratiniais pagrindais dalyvauti Visuotiniame Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikloje. Plačiai paplito jo šūkis „Viens kitam paskelbkime amnestiją“, t.y. visi lietuviai suvienykime savo jėgas.

K. Grinienė, K. Grinius ir sūnus Liūtas (Čikaga, 1949). Iš knygos: Lietuvos Respublikos prezidentai. Vilnius, 1995, p. 306

K. Grinius su šeima ruošėsi vykti į JAV pas brolį Joną Grinių, gyvenanti Filadelfijoje. Gruodžio 27 d. Hanau stovyklos lietuviai gydytojai suruošė jo 80 metų sukakties paminėjimą ir išleistuves. Dalyvavo apie 100 žmonių. Savo kalboje K. Grinius pažymėjo, kad nuvykęs į JAV, dirbsiąs tiek savo tautos laisvei, kiek ten sąlygos leis. Baigdamas jis pareiškė savo tvirtą įsitikinimą, kad dar grįš į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Apie K. Griniaus atvykimą pirmas sužinojo organizacijos Amerikos lietuvių taryba (ALT) sekretorius, socialistas dr. Pijus Grigaitis. Jį 1946 m. spalio 7 d. laišku informavo pats K. Grinius su žmona Kristina. Tiesa, laiškas buvo pasiųstas per brolį Joną Grinių. P. Grigaitis tuojau informavo ALT‘os Amerikos lietuvių informacijos centro Niujorke direktorių Kostą R. Jurgėlą nurodydamas, jog reikia pasirūpinti, kad K. Grinių ir jo šeimą pasitiktų ne tik artimieji, bet ir žymesni JAV visuomenės veikėjai ir JAV spaudos atstovai. P. Grigaitis pabrėžė, kad „reikia nepraleisti progos gauti spaudos publicity Lietuvos reikalui“. P. Grigaitis jau planavo kaip bus galimą K. Grinių įtraukti į JAV lietuvių veikimą. Suprasdamas, kad jis jau garbaus amžiaus, pripažįsta, jog jam reikės būtinai pailsėti po kelionės, bet po to reikės pasirūpinti, kad jisai aplankytų bent stambesnes lietuvių kolonijas, o tai pagyvintų ALT‘os organizuojamą 250.000 dolerių aukų Lietuvos laisvės reikalams rinkimą. Be to, jis numatė K. Griniaus dalyvavimą Vasario 16 d. minėjime Čikagoje; stengėsi, kad kitos lietuvių kolonijos neužbėgtų čikagiškiams už akių kviečiant jį pas save.

Pasiruošimo darbai ruošiantis priėmimui

Po kelių dienų P. Grigaitis vėl rašo K.R. Jurgėlai į Niujorką K. Griniaus reikalu. Pranešė, kad jau atsirado iniciatorių grupė (Matas Vinikas, Alena Deveinienė, Pranas Bajoras ir J. Trečiokas), kuri kviečia sudaryti Bendrą Amerikos lietuvių komitetą dr. K. Griniui priimti. Į jo pasitarimą buvo kviečiama ir ALT‘os vadovybė. P. Grigaitis prašė K. Jurgėlos ir jo pavaduotojos M. Kižytės dalyvauti, atstovaujant ALT, pasitarime ir K. Griniaus atvažiavimą „plačiai išnaudoti Amerikos spaudoje ir visuomenėje Lietuvos reikalo išreklamavimui“. Be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog K. Grinius veiktu su ALT‘a, o ne su kokia atskira grupe, taip kaip A. Smetona veikė su tautininkais. Privalome, kaip P. Grigaitis pažymėjo, „sustiprinti mūsų organizuotą visuomenę“. Pagrindinės JAV lietuvių politinės organizacijos ALT, kuri telkė patriotines katalikų, socialistų ir sandariečių sroves, vienas iš vadovų jau projektavo eksprezidentą, kaip asmenybės, išnaudojimą politiniams tikslams.

JAV lietuvių tautininkų savaitraštis „Dirva“ 1946 m. lapkričio 29 d. trumpa žinute informavo, kad Brukline (NY) yra sudarytas Lietuvių komitetas priimti į JAV atvykstantį buvusį Lietuvos prezidentą dr. K. Grinių. Tuo pačiu skaitytojams priminė, kad tie patys „mūsų srovių žmonės, kurie smerkė ir kenkė Lietuvos prezidento A. Smetonos misijai Amerikoje, kurie bijojo prisidėti prie jo veiklos už Lietuvos laisvinimą, dabar tuokiasi apie dr. K. Grinių“. Tiesa, buvo pažymėta, kad „Dirvos“ redakcija jau yra paskyrusi savo atstovą į priėmimo komitetą. Tuo lyg ir pabrėžė, kad tautininkai nesišalina nuo K. Griniaus ir jis bus sutiktas, kaip buvęs Lietuvos vadovas, kaip kovų už Lietuvos laisvę simbolis.

Po keletos pasitarimų buvo sudarytas K. Griniui priimti Komitetas, į kurį įėjo svarbiausios JAV lietuvių katalikų, santariečių, socialistų, protestantų organizacijos ir bendrosios, kaip Susivienijimas lietuvių Amerikoje, Tėvynės mylėtojų draugija, Niujorko lietuvių taryba. Jų tarpe nebuvo ne tik tautininkų organizacijų, bet ir ALT‘os. Tiesa, savo atstovus atsiuntė visi pagrindiniai JAV lietuvių laikraščiai, tame tarpe ir tautininkų periodiniai leidiniai. Gruodžio 3 d. šių atstovų susirinkime savaitraščio „Tėvynė“ redakcijoje buvo sudarytas Garbės komitetas iš 26 skirtingų ideologinių pažiūrų atstovų bei išrinkta Priėmimo komiteto valdyba: pirmininkė A. Deveinienė, vicepirmininkas K.R. Jurgėla, sekretoriai P. Bajoras ir S. Briedis, iždo globėjai M. Kižytė ir A. Vaičiulaitis. Visuomenė iš anksto informuota, jog Komitetas ruošiasi Niujorke surengti didelį priėmimo banketą ir prašė išeivijos rengti garbingo svečio priėmimui bei dalyvauti bankete. Oficialiai viskas atrodė gerai, bet, kaip rašė K.R. Jurgėla laiške P. Grigaičiui, jog „šiaip taip komitetas sulipdytas, bet nesimato nei karščio, nei noro dirbti, visi su rezervais“.

Viltis – sustiprinti išeivijos kovą už laisvę

1947 m. sausio 17 d. savaitraštis Amerika visuomenei pranešė, kad K. Grinius su žmona ir sūnumi Liūtu jau laivu Marine Marlin plaukia į Niujorką. Laivas turėtų atplaukti sausio 19 d., bet laikraštis perspėjo, kad laivas dėl audrų greičiausiai keletą dienų užtruks. Ir iš tiesų laivas, vėluodamas, atplaukė sausio 24 d. į Niujorko uostą. Kaip pats K. Grinius prisiminė, iš Europos išplaukė sausio 8 d. ir kelionė per Atlantą tęsėsi 15 dienų. Kelioms dienoms laivas pateko į didelę audrą ir net buvo apgadintas.

Komiteto nariai prezidentą gražiai sutiko, nuvežė į SLA centrą, kur buvo padarytas nedidelis kuklus priėmimas. Tiesa, tautininkų „Dirva“ leido sau pakritikuoti silpnai, neprideramai surengtą priėmimą buvusiam prezidentui. Pasitikusių tarpe buvo brolis Jonas ir sūnus pulkininkas Kazys, Lietuvos vicekonsulas Vytautas Stašinskas, atašė Anicetas Simutis. Po trumpos viešnagės Niujorke Griniai išvyko į Filadelfiją pailsėti. JAV lietuvių laikraščiai, išeivijai primindami K. Griniaus nuopelnus, spausdino trumpesnius ar ilgesnius jo gyvenimo aprašymus. Priminė jį kaip varpininką, kaip kovotoją už lietuvišką kultūrą. Vis buvo pažymima, kad jis į JAV atvyko ne poilsio ieškoti, o reikalauti Lietuvai teisybės, paliudyti daromas lietuviams skriaudas, prisidėti prie išeivijos vedamos kovos už nepriklausomą Lietuvą. Savaitraščio Vienybė korespondentė V. Tysliavienė taip įvertino susitikimas su prezidentu: „Dr. Grinius daro įspūdį didelio liberalo, plačių pažiūrų ir garbingo žmogaus. Demokratija jam nėra tušti žodžiai. Tai reiškiasi jo būde, jo galvosenoje ir jo kalboje“. Be to, ji neabejojo, jog atsiras kažkuri JAV lietuvių srovė, kuri bandys jo dėka susikrauti sau politinį kapitalą.

Spaudoje buvo reiškiama viltis, kad jis į JAV lietuvių gyvenimą „įneš nemaža gyvybinio eleksyro, kurio pas mus po truputi pradeda stokoti (…) Jis, gali būti, mokės į bendrą darbą įtraukti ir tuos, kurie iki šiol to bendro darbo šalinosi“. Su garbaus amžiau žmogumi buvo siejamos per daug didelės viltys, sunkūs uždaviniai, tokie kaip išeivijos vienybės klausimas, kurio išeivijos lyderiai nuo 1941 metų nepajėgė išspręsti. Ar tai pajėgs 80-metis senukas? Spaudoje buvo užsiminta, kad nors K. Grinius ir jaučiasi galis dirbti, bet jo akys taip nusilpusios, kad jis mažai bematąs.

K.Grinius su broliu Jonu Griniumi Filadelfijoje 1947 m. Iš LCVA fondų

Pirmi vieši K. Griniaus susitikimai su išeivija prasidėjo Vasario 16 d. minėjimuose. Pirmiausia jis tokiame minėjime sudalyvavo Filadelfijoje, kur, anot spaudos, pavyko gražiai paminėti Lietuvos nepriklausomybės šventę. Didelėje lietuvių muzikos salėje, kur susirinko apie 900 žmonių, visi išklausė K. Griniaus ir kunigo J. Čekavičiaus kalbas, buvo atlikta meninė programa. Susirinkusieji suaukojo apie 1.500 dolerių nuo karo nukentėjusiems lietuviams. Susirinkusieji priėmė Rezoliuciją, prašant JAV prezidento įstatymo, kuris leistų atvykti į JAV daugiau pabėgėlių.

Po šito renginio K. Grinius išskubėjo į Niujorką, kur taip pat dalyvavo Vasario 16 d. paminėjimo iškilmėse su muzikinę programa didelėje Webster salėje. Minėjimą atidarė Niujorko Lietuvių tarybos pirmininkas Stasys Briedis, visą programą vedė K.R. Jurgėla. Kalbas pasakė kongresmenas A. E. O‘Konski‘s ir Lietuvos pasiuntinys Povilas Žadeikis. Kalbėjo K. Grinius. Jis sakė: „Mums reikia sukrusti ir Lietuvos laisvės bylą pagreitinti, nes juo ilgiau bus nudelsta, tuo daugiau lietuvių bus išvežta. Atėjo sunkūs laikai Lietuvai. Reikia visiems lietuviams, kuriems gaila Lietuvos, susiburti į vieną grupę. Lietuviai būdami vieningi, išvaduos tėvų žemę iš agresorių“. Jo kalba aiškiai nukreipta į JAV lietuvių tautininkų atskirą veikimą, nedalyvaujant ALT‘oje. Per minėjimą aukų Lietuvos laisvinimui buvo surinkta 2.287 dolerius, pasiųstos telegramos JAV prezidentui ir JAV valstybės sekretoriui.

Išreiškė susižavėjimą JAV lietuvių meile Tėvynei

Visuomenei buvo pranešta, kad kovo 8 d. McAlpin viešbutyje Niujorke įvyks iškilmingas banketas K. Griniaus garbei, į kurį kvietė visas JAV lietuvių organizacijas ir vietinius lietuvius. Minėjo, jog dalyvaus ir žinomi JAV veikėjai, kurie pasakys kalbas apie Lietuvos vadavimą. Norinčius dalyvauti prašė atsiųsti 6 dolerius už bilietą. Renginys įvyko numatytu laiku. Bankete dalyvavo virš 300 žmonių, kurie atstovavo beveik visas JAV lietuvių kolonijas, visas lietuvių sroves ir laikraščius, išskyrus komunistus. Spaudoje pranešė, kad po banketo Grinių šeima grįš į Filadelfiją, iš kur vyks į Čikagą. Mat ten taip pat rengiamas priėmimo banketas. Čikagoje Griniai planavo apsigyventi pas brolį Antaną.

Kovo 19 d. ryte Griniai traukiniu atvyko į Čikagą. Stotyje jos pasitiko daktaro brolis Antanas, P. Grigaitis, M. Vaidyla, Lietuvos konsulas P. Daužvardis ir kt. Čikagos lietuvių tarybos pirmininkas K. Mačiukas ėmėsi globoti svečius. K. Grinių su šeima nuvežė į Stevens viešbutį, kur įvyko susitikimas su spaudos atstovais, o po to – pietūs, dalyvaujant iki 50 žmonių. Po pietų vyko sveikinimai ir pasikalbėjimai. Į sveikinimus trumpai atsakė Kristina ir Kazys Griniai, džiugiai pareikšdami, kad Čikagoje rado nuoširdžių draugų. Po pietų Griniai išvyko pas brolį.
Iš anksto išgarsintas K. Griniaus priėmimo banketas Čikagoje įvyko balandžio 19 d. Palmer House viešbutyje. Spauda trumpai rašė, kad jame dalyvavo virš 400 žmonių rinktinės publikos.

Programos vedėjas ir vienas iš kalbėtojų buvo P. Grigaitis. Kalbėjo Lietuvos konsulas P. Daužvardis, veikėjas T.J. Zuris, M. Vaidyla, S.B. Komeiko. Publika žavėjosi operos soliste S. Adomaitienė, prieš kelias savaites atvykusi į JAV. Įdomu pastebėti, jog šis renginys nesusilaukė platesnio dėmesio išeivijos spaudoje, išskyrus nedidelę žinutę minėtame dienraštyje „Draugas“. Ar tai jau buvo ženklas, kad iš svečio kažko daugiau, kaip tikėjosi JAV lietuvių vadai, nepavyks išspausti ir reikia „senuką“, kaip tokiu įvardinimu K. Grinių dažnai minėjo laikraščiuose, palikti ramybėje. Praktiškai jo JAV lietuvių politinėje veikloje ir nebematome. Tiesa, buvo bandymas savo autoritetu atkreipti pasaulio didžiųjų valstybių vadovų dėmesį į Lietuvos klausimą, prašydamas jų užtarimo ir pagalbos.
Išeivijos gražus ir nuoširdus sutikimas bei pagerbimas padarė K. Griniui gilų įspūdį, Jis viešai spaudoje paskelbė savo padėką ir išreiškė susižavėjimą JAV lietuvių stipria meilę savo senajai Tėvynei, karštu norų matyti ją laisva bei teikti pagalbą lietuviams pabėgėliams ir tremtiniams. Pasižadėjo su šeima būti naudingais lietuvių bendruomenės nariais.

Paminklas Kaziui Griniui gimtajame Selemos kaime (1996 m.)

1950 m. kovo mėnesį K. Grinius sunegalavo. Padedamas bičiulių parengė, tiesa nepilnai, savo politinį, visuomeninį Testamentą. Birželio 4 d. mirė. Apie Lietuvos prezidento mirtį pranešė JAV radijo stotys, spauda. Urna su pelenais 1951 m. spalio 21 d. iškilmingai palaidota Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje. Vėliau pastatytas gražus antkapinis paminklas.