Marija Gimbutienė
Garbės daktaras / Honorary Doctor (Suteiktas vardas 1993-01-27)
Archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei profesorei Marijai Gimbutienei (1921–1994), Kalifornijos universitete, Los Andžele, įvedusiai lietuvių kalbos, baltų kalbų ir kultūrų, baltų ir slavų mitologijos kursus, universiteto Kultūros muziejuje įsteigusiai lietuvių liaudies meno skyrių, VDU garbės daktaro regalijos įteiktos 1993 m. Profesorė dažnai atvažiuodavo į Lietuvą, skaitydavo paskaitas, rašė į išeivijos ir Lietuvos periodinę spaudą.
M. Gimbutienė gimė 1921 01 23 Vilniuje. Po dešimties metų su tėvams persikėlus gyventi į Kauną pradėjo mokslus „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinį fakultetą. 1942 m. Vilniaus universitete baigė archeologijos studijas. II pasaulinio karo metais, kaip ir daugelis intelektualų, pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją. Ten 1946 m. Tubingeno universitete apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Persikėlusi į JAV 1950–1963 m. dirbo Harvardo, nuo 1963 m. – Kalifornijos universitete, kuriame 1964 m. jai suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Profesorė 1967–1980 m. vadovavo archeologinių paminklų tyrinėjimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje. Bendradarbiavo įvairiuose archeologijos leidiniuose, enciklopedijose, tarp jų „Lietuvių enciklopedijoje“ (1953–1964 m.), „Encyclopaedia Britannica“, „The Encyclopedia of Religion“ (1986–1987 m.). Dalyvavo daugiau nei 30 tarptautinių mokslinių konferencijų. Svarbiausia tyrimų sritis – postpaleolitinė Europa. Savo knygoje „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ (The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe, 1991 m.), pelniusioje Enisfildo-Vulfo (Anisfield-Wolf) premiją, skiriamą JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus, ir kituose veikaluose nagrinėjo senosios Europos (nuo 7000 iki 2500 pr. Kr.) visuomenės struktūrą, raidą, religiją, raštą; aprašė žemdirbių visuomenę, kurioje matrilinijinę bendruomenę ilgainiui pakeitė patrilinijinė, religiją laikė moters-deivės religija, iškėlė hipotezę apie senovės Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą. Iš viso parašė 23 knygas, dalis kurių knygų išleista anglų, italų, japonų, lietuvių, portugalų, rumunų, vengrų, vokiečių kalbomis.
Mirė 1994 02 02 Los Andžele. 1994 05 08 perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Parengta pagal VDU bibliotekos informaciją.
Vlado Urbono nuotr.
