MIT profesorė J. Trancik: inovacijos vyksta nuolat – visuomenė turi jas nukreipti klimato kaitos problemų sprendimui

„Technologinės inovacijos vyksta nuolat, o visuomenės uždavinys – jas nukreipti į didžiausių iššūkių, pavyzdžiui, klimato kaitos, sprendimus“, – sako Jessika Trancik, Masačusetso technologijos instituto (MIT) Duomenų, sistemų ir visuomenės instituto profesorė. Ji pabrėžia, kad, nors jau egzistuoja daug švarios energijos technologijų, visuomenė turi veiksmingai derinti ir taikyti šias priemones, kad sukurtų prieinamas, atsparias ir klimatui nekenksmingas energetikos sistemas.

J. Trancik kartu su žymiais mokslininkais iš Lietuvos ir MIT skaitė pranešimą konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“), kuri vyko spalio 9–10 d. Vilniuje ir Kaune. Konferencijoje buvo nagrinėjama, kaip transformuojančios technologinės ir netechnologinės inovacijos gali sukurti atsparią ir prisitaikančią ateitį sparčiai kintančiame žmonių kasdieniame gyvenime ir geopolitiniuose pokyčiuose.

J. Trancik tiria energetikos sistemų dinamiškas sąnaudas, našumą ir poveikį aplinkai, siekdama informuoti klimato politikos formuotojus ir paspartinti naudingas ir teisingas technologines inovacijas. Jos projektai apima visas energetikos paslaugas, įskaitant elektros energiją, transportą, šildymą ir pramoninius procesus, panaudojant saulės ir vėjo energiją, mažai anglies dioksido išskiriančius degalus, elektrinius automobilius, branduolinį skilimą ir kitas technologijas.

Prieš konferenciją kalbėjomės su profesore apie jos tyrimus, švarias energijos technologijas ir visuomenės vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas.

Kas jus įkvėpė tyrimuose, ieškant švarių energijos technologijų ir sprendžiant klimato krizę?

Man visada buvo įdomu dirbti su problemomis, apimančiomis inžineriją ir tvarų vystymąsi, o klimato kaita yra viena svarbiausių mūsų visuomenės problemų, kurią spręsti reikia technologijų pažangos. Manau, kad tai sritis, kurioje galiu geriausiai pritaikyti savo žinias apie mokslą, inžineriją ir politiką.

Kokios yra perspektyviausios švarios energijos technologijos, galinčios padėti sumažinti pasaulinį anglies dioksido išmetimą?

Vienos iš labiausiai patobulintų technologijų pastaraisiais metais yra vėjo ir saulės energija, taip pat ličio jonų baterijos, naudojamos elektromobiliams. Tačiau yra ir kitų pažangos pavyzdžių. Pavyzdžiui, žymiai patobulėjo efektyvus pastatų projektavimas ir modernizavimas, pagerėjo šilumos siurblių kaina ir našumas – tai tik keletas pavyzdžių. Aktyviai vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra įvairių galimybių tinklo masto baterijų, naujos kartos branduolių sintezės reaktorių ir anglies dioksido neišskiriančio sintetinio kuro srityse.

Kaip vertinate inovacijų vaidmenį sprendžiant klimato krizę per ateinantį dešimtmetį?

Technologinės inovacijos – tai procesas, kurio metu technologijos tobulėja ir yra diegiamos visuomenėje. Jos vyksta nuolat, o visuomenės uždavinys – nukreipti jas į didžiausių iššūkių, pavyzdžiui, klimato kaitos, sprendimą. Turime daugybę tam reikalingų priemonių, tačiau būtinos tolimesnės technologinės inovacijos, kad šias priemones būtų galima veiksmingai derinti ir sukurti prieinamas, patogias ir atsparias energetikos sistemas.

Kokie iššūkiai laukia naujų energetikos technologijų?

Yra daug iššūkių, kurie nėra susiję su technine puse. Pavyzdžiui, patogumas gali būti iššūkis žmonėms, norintiems pradėti naudoti naujas energetikos technologijas ir kuo labiau sumažinti savo indėlį į aplinkos taršą. Paslaugų ir programų, kurios leistų žmonėms lengvai pasirinkti švarias technologijas, kūrimas yra toks pat svarbus kaip ir įrangos kūrimas.

Kokia yra elektromobilių ateitis ir kodėl ši revoliucija dar neįvyko? Ar galime artimoje ateityje įsivaizduoti elektrinius lėktuvus?

Pasauliniu mastu elektromobilių pirkimas kasmet sparčiai auga. Šie pokyčiai užtrunka ir skirtingose vietose vyksta skirtingu tempu, tačiau pasaulinė augimo tendencija išlieka stabili ir nerodo sustojimo požymių.
Kalbant apie kitas transporto paslaugas, kai kurios šiuo metu yra mažiau tinkamos elektros energijos naudojimui. Kai kurie trumpųjų nuotolių skrydžiai jau yra elektrifikuoti, tačiau iki šiol elektros energijos naudojimas oro transporte buvo gana ribotas. Tačiau, tobulėjant baterijoms ir įkrovimo greičiui, tai galėtų bent iš dalies pasikeisti, ir elektros energija galėtų būti plačiau naudojama.

Kaip miestai gali prisidėti kuriant tvarią ateitį?

Miestai gali tobulinti transporto sistemas, kad viešasis transportas, vaikščiojimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu taptų patrauklesni, taip pat skatinti verslą ir namų ūkius diegti švarias energijos technologijas.

Koks vaidmuo tenka žmonėms?

Labai svarbu balsuoti už atstovus, kurie įgyvendins politiką, atitinkančią asmens vertybes ir pageidavimus. Taip pat svarbu rinktis aplinkai palankias technologijas ir gyvenimo būdą, nors, žinoma, politika gali padėti žmonėms lengviau pasirinkti tokias alternatyvas, sumažindama išlaidas ir kitas kliūtis.

Ar vis dar susiduriate su klaidingomis nuostatomis apie energetikos technologijas ar klimato kaitą?

Jų yra labai daug. Nuo ko pradėti? Daugelis žmonių patiria klimato kaitą, todėl šiais laikais rečiau sutinku žmonių, kurie mano, kad ji nevyksta. Tačiau žmonės nesutaria dėl priežasčių ir dėl to, kaip greitai galime pereiti prie technologijų ir praktikų, kurios neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Manau, kad kiekvieną kartą, kai visuomenė patiria didelius pokyčius, tam tikrą laiką žmonėms prieinama informacija yra neišsami ir šališka tam tikrų interesų atžvilgiu. Tai sudėtingas laikotarpis, todėl svarbu stengtis teikti patikimą informaciją, kuri būtų plačiai prieinama, ir dalyvauti įvairiose diskusijose apie problemą ir jos sprendimus.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.