Mirė VDU garbės profesorius Antanas Tyla
Lapkričio 23 d. mirė iškilus Lietuvos istorijos tyrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius, habilituotas daktaras Antanas Tyla.
A. Tyla kilo iš Anykščių krašto ūkininkų šeimos, skaudžiai išgyveno sovietinę okupaciją, brolio partizano žūtį, tėvų ir kitų šeimos narių tremtį. 1956 m. baigęs istorijos studijas Vilniaus universitete, dėl politinių pažiūrų jis nebuvo priimtas į aspirantūrą, mokytojavo Veiviržėnuose. 1958 m. A. Tylai pavyko įsidarbinti Lietuvos istorijos institute, kuriame gimė žymiausi profesoriaus darbai – monografijos „1905 metų revoliucija Lietuvos kaime“ (1968), „Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje“ (1986), „Garšvų knygnešių draugija“ (1991), miestų istorijos šaltinių publikacijos. Šiame institute profesorius apgynė istorijos mokslų kandidato (1964 m.) ir daktaro (1988 m.) disertacijas, dirbo iki pensijos 2002 m.
Atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, Antano Tylos pastangomis 1990 m. buvo suformuota Istorijos katedra, kuriai vadovavo 1991–1997 m. Profesoriaus mokslinė ir pilietinė veikla buvo įvertinta valstybiniais apdovanojimais. 1998 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje A. Tylai suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, 2009 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius. A. Tyla buvo šio universiteto Senato narys, Lietuvos istorijos instituto direktorius, Lietuvos mokslo tarybos narys.
Profesorius buvo vienas produktyviausių istorikų, nepaleidęs plunksnos iš rankų iki pat gyvenimo pabaigos. 2004 m. pasirodė jo knyga „Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio“, 2010 m. – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)“, 2012 m. – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI a. antroji pusė – XVII amžiaus vidurys“, 2013 m. – „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 m.“.
Iki pat mirties mokslininkas aktyviai dalyvavo Anykščių krašto veiklose, buvo aktyvus Pasaulio anykštėnų bendrijos narys, ilgametis jos vadovas. A. Tyla išliko kūrybingas ir veiklus, publikavo straipsnius, rašė mokslinius veikalus. Profesorius yra parašęs penkiolika knygų, publikavęs dešimtis istorinių straipsnių. Paskutinė jo knyga buvo išleista kai profesoriui buvo jau 86-eri. Tai buvo straipsnių rinkinys „Apie Anykščius ir anykštėnus“. „Anykštoje“, kuriai profesorius nuolat atsiųsdavo savo straipsnius, guli neišspausdinti A. Tylos prisiminimai „Paauglystės draugų Vytoko ir Untoko bei jų genties likimai“. Šie atsiminimai bus publikuoti antradienio „Anykštos“ laikraštyje.
Profesorius pasižymėjo itin taikdarišku charakteriu, buvo diplomatiškas, linkęs kiekviename sutiktame žmoguje įžvelgti pozityvias savybes, mokėjo rasti bendrą kalbą su įvairių įsitikinimų, profesijų žmonėmis. Dėl šių retų savybių A. Tyla asmeniškai su juo bendravusiems žmonėms atmintyje įstrigdavo kaip išskirtinės inteligencijos, tolerancijos, kultūringumo pavyzdys.
Atsisveikinimas su profesoriumi vyks pirmadienį, lapkričio 26 d., nuo 16 val. Vilniaus laidojimo rūmų I salėje (Olandų g. 22, Vilnius). Tą pačią dieną 17.30 bus aukojamos mišios Vilniaus arkikatedroje. Urna išnešama antradienį, 12 val., laidojama Karveliškių kapinėse. Prašoma pagerbti baltomis gėlėmis.