Liūdime dėl prof. J. Pikūno netekties

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi dėl psichologo, filosofijos mokslų daktaro, filosofo, garsaus išeivijos mokslininko, prof. Justino Pikūno netekties.

Justinas Pikūnas gimė 1921 m. sausio 7 d. Miroslave (Alytaus r.), 1940 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją. 1941-1943 metais studijavo filosofiją Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukęs iš Lietuvos, jis studijavo Miuncheno Maximiliano Ludowigo universitete, 1949 m. ten apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1949–1950 metais mokslininkas gilino žinias garsiajame Sorbonos universitete ir Politikos mokslų institute Paryžiuje. Nuo 1951 iki 1987 metų prof. Justinas Pikūnas dirbo Detroito universiteto (JAV) Psichologijos katedroje – 1956 m. tapo šio universiteto docentu, 1961-aisiais – profesoriumi. Jau 1958 m. už jo pasiekimus J. Pikūno pavardė buvo įtraukta į žymiausių JAV mokslininkų sąrašą, o 1998 m. Justino Pikūno vardu pavadinta viena atrastų žvaigždžių. Prof. J. Pikūnas taip pat aktyviai dalyvavo ir išeivijos lietuvių organizacijų veikloje – Ateitininkų organizacijoje, Lietuvos katalikų mokslo akademijoje ir kt.

Atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. prof. J. Pikūnas pradėjo dėstyti psichologijos kursus Vytauto Didžiojo universitete, taip pat kurį laiką dirbo Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose, glaudžiai bendradarbiavo su  Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru. Nuo 1994-ųjų Lietuvoje pasirodė net 7 prof. J. Pikūno knygos, kuriose autorius dalinasi patirtimi, sukaupta ilgus metus dirbant užsienio universitetuose: „Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą“, „Meilės psichologija“, „Pikūno grafoskopinės skalės (PGS) vadovas“ ir kt.