Lietuvos paralimpiečiai prisideda rengiant VDU sporto trenerius
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis bakalauro Sporto studijų programą ir organizuojantis VDU trenerių kursus, rugsėjo – spalio mėnesį pakvietė žinomus šalies sportininkus, tarp jų ir Lietuvos olimpinės bei paralimpinės rinktinės narius, savo unikalia patirtimi apie psichologinio pasirengimo metodus pasidalinti su būsimais treneriais.
VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vykusių interaktyvių mokymų metu, kuriuos vedė doc. dr. Aušra Lisinskienė, kartu su iš JAV atvykusiu prof. Marc Lochbaum, siekta pagilinti būsimų ir esamų sporto trenerių kompetencijas.
VDU Sporto studijų programos vadovės doc. dr. A. Lisinskienės teigimu, tokio pobūdžio formatas leidžia besimokantiems ne tik pagilinti teorines, mokslu grįstas žinias, bet ir mokytis pasitelkiant geriausių atletų pavyzdžius.
Doc. dr. Aušra Lisinskienė (Jono Petronio nuotr.)
„Tai unikali galimybė tiek dar studijuojantiems, tiek ir jau paties aukščiausio lygio atletams ne tik mokytis, bet ir dalintis gerąja patirtimi”, – glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos paralimpiniu komitetu džiaugiasi VDU docentė.
Mokymų akimirka (VDU nuotr.)
Universitete vykusių mokymų dalyviai ne tik turėjo galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie olimpiečių ir paralimpiečių integruojamus psichologinio pasirengimo būdus bei procesą, bet ir išbandyti psichologijos laboratoriją, kurioje analizavo skirtingas aukšto meistriškumo paralimpiečių ir olimpiečių patirtis, psichologinį pasirengimą treniruočių, varžybų ir povaržybiniais laikotarpiais. Savo patirtimi taip pat dalinosi renginyje dalyvavusios Lietuvos paralimpietės: Aušra Garunkštytė, Gabrielė Čepavičiūtė, Oksana Dobrovolskaja ir Raimeda Bučinskytė.
Mokymų akimirka (VDU nuotr.)
Maratoninkės Aušros Garunkštytės įsitikinimu, psichologinis pasirengimas sportininkui turėtų būti aukščiausios svarbos. „Jei galvoje yra per daug minčių, pavyzdžiui, kas laukia, kad bus sunku, kiek liko kilometrų ir panašiai, tokios varžybos jau gali būti pasibaigusios net neprasidėjusios. Galvoje reikia ramybės, o prie to gali prisidėti sporto psichologas, tačiau, dirbant su juo, tu turi atvirai nusiteikti ir nuoširdžiai priimti jo patarimus”, – sako paralimpietė.
Aušra Garunkštytė (Vytauto Dranginio/Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.)
Plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė teigia, jog nors iš pažiūros plaukimas yra individualus sportas, tačiau kelionė iki varžybų takelio yra ilga ir sportininkus lydi ne tik treneris, kineziterapeutas, masažuotojas bei ir sporto psichologas. „Pamenu, tik pradėjus dalyvauti varžybose, prieš pat jų startą jau stovint ant bokštelio man prasidėdavo panikos atakos ir dėl didelio nesukontroliuojamo jaudulio neparodydavau tinkamo rezultato. Dėl sporto psichologijos tai pasikeitė”, – mano sportininkė.
Gabrielė Čepavičiūtė (Vytauto Dranginio/Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.)
Lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja atvirauja, kad iki Tokijo paralimpinių žaidynių net negalėjusi įsivaizduoti, kokią didelę ir svarbią reikšmę kiekvienam sportininkui ir jai asmeniškai turi sporto psichologas. „Tik tada, kai dalyvaudama Tokijo paralimpiadoje patyriau visišką fiasko, suvokiau, jog pirmiausia pralaimėjau ne prieš varžoves, o prieš pačią save. Visiškai nesusivaldžiau su savo emocijomis, kurios buvo apėmusios visą mano kūną ir protą. Pasirodžiau labai prastai ir tokia mano savijauta gąsdino mane pačią”, – patirtimi dalinasi sportininkė.
Oksana Dobrovolskaja (Vytauto Dranginio/Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.)
Šaulė Raimeda Bučinskytė patvirtina, kad sporto psichologija davė didelę reikšmę jos sporto rezultatams. „Sporto psichologas padėjo susidraugauti ir susidėlioti santykį su priešvaržybine baime. Kaip „ją“ nuraminti ir padaryti pavaldžią sau”, – sako R. Bučinskytė. Pasak sportininkės, jei treneriai ruošia ir padeda susidėlioti fizinę jėgą ir techniką, tai padėti susitvarkyti su galvoje vykstančiomis mintimis, gali tik sporto psichologas.
Raimeda Bučinskytė (Vytauto Dranginio/Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.)
Tęstiniuose mokymuose taip pat dalyvavusio Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, dalinimasis sporto psichologijos ir įtraukaus sportinio ugdymo žiniomis padeda edukuoti akademinę bendruomenę, studentus, būsimus ir esamus trenerius
„Džiaugiamės ir vertiname VDU iniciatyvas bei aukšto meistriškumo sportininkų įsitraukimu į jas. Neabejoju, kad mūsų paralimpiečių dalijimasis patirtimi pasitarnaus ne tik rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir tobulinant bei gilinant jau turimas žinias tiek įtraukiojo ugdymo, sporto psichologijos srityse, tiek ir auginant ateities sportininkų kartas”, – įsitikinęs M. Bilius.
