Lietuvių kalba užsieniečiams: universitetai pasirengę padėti

Viešojoje erdvėje vis kylant diskusijoms, kokiu lygiu lietuvių kalbą turėtų mokėti Lietuvoje gyvenantys ir viešajame sektoriuje dirbantys užsieniečiai, ar pakanka galimybių mokytis lietuvių kalbos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros vedėja, docentė dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė pažymi, jog galimybių tikrai yra, o aukštosios mokyklos yra pasiruošusios padėti. „Lietuvių kalbą išmokti tikrai įmanoma. Pastebime, kad motyvacijos netrūksta nei iš dėstytojų, nei iš besimokančiųjų“, – sako lietuvių kalbos ekspertė.

Vien per pastarąjį pusmetį VDU lietuvių kalbos mokėsi apie 700 užsieniečių. Nors universitete užsieniečius moko net 20 dėstytojų, doc. dr. L. Kamandulytės-Merfeldienės teigimu, jau kelerius metus pastebimas augantis poreikis rengti naujus šios srities specialistus, nes jų ieško ne tik įvairios aukštosios mokyklos, bet ir įvairios kalbų mokymo įmonės.

„Be to, vis labiau suprantama, kad mokyti lietuvių kalbos užsieniečius nėra tas pats, kaip mokyti lietuvių kalbos gimtakalbius – reikalinga išmanyti mokymo metodikas ir kalbos sistemą. Taigi lietuvių kalbos, kaip svetimosios, dėstymo dalykus esame įtraukę tiek į bakalauro, tiek į magistro programas, ir labai džiaugiamės, kad nemažai mūsų absolventų moko lietuvių kalbos visoje Lietuvoje“, – teigia VDU docentė.

Doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė

Universitete lietuvių kalbos mokymasis nenutrūksta net vasarą. Šiemet jau 26-ąjį kartą VDU vyksta Švietimo mainų paramos fondo remiami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai, kurių metu užsienio universitetų studentai ir pasaulio lietuviai turi galimybę mokytis lietuvių kalbos ir kitaip nei įprastai praleisti vasaros ar žiemos mėnesį.

Pasak Kaune vykstančių kursų vadovės doc. dr. L. Kamandulytės-Merfeldienės, kursai yra daugiau nei tik kalbos mokymasis – tai ne tik kultūrinė mainų erdvė, suburianti žmones iš viso pasaulio, bet ir asmeninio augimo patirtis skatinanti galimybė, praturtinanti tiek studentus, tiek ir jų dėstytojus.

„Šią liepą Kaune mokosi daugiau nei 40 dalyvių net iš 24 valstybių. Tiek pat lietuvių kalbos mokosi ir VDU kursuose, rengiamuose Vilniuje. Tarp besimokančiųjų – tiek Lietuvos diasporos atstovai, tiek studentai iš įvairiose pasaulio šalyse įsteigtų baltistikos centrų, tiek kalbų entuziastai ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Pastarųjų vis daugėja – ši grupė tapo itin reikšminga ir aktyvi ne tik mokydamasi kalbos, bet ir dalyvaudama įvairiose kultūrinėse veiklose“, – pastebi docentė.

Kalbos mokosi iš pagarbos Lietuvai

L. Kamandulytė-Merfeldienė teigia matanti ryškėjančią tendenciją, jog Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai supranta, kad kalba – tai būdas integruotis, suprasti aplinką, tapti bendruomenės dalimi. „Daugelis užsieniečių lietuvių kalbos mokosi ne iš pareigos, o iš pagarbos šaliai, kurioje gyvena. Tai labai gerai atspindi vienos kursų dalyvės iš Ukrainos pasakymas: „Aš valgau lietuvišką duoną, todėl turiu mokytis kalbėti lietuviškai“, – teigia docentė.

Lietuvių kalbos ir literatūros vasaros kursai apima ne tik kalbos paskaitas. Mokymasis čia integruojamas su kultūra, istorija, menu. „Šiemet vykdoma nauja programa „Čiurlioniškoji Lietuva“, kur kalbos mokomasi per menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos pažinimą ir kontekstą. Dalyviai jau spėjo aplankyti Čiurlionio muziejų, pakeliauti jo pėdomis Lietuvoje, sudalyvauti išvykose, kino peržiūrose, diskusijose. Visa tai padeda ne tik geriau išmokti kalbą, bet ir geriau suvokti Lietuvos kultūrinį kontekstą“, – pažymi L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Nors per 26-erius metus, kuomet organizuojami Lietuvių kalbos ir literatūros kursai, sulaukta dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, pastebima, kad kai kurių valstybių atstovai į šiuos kursus sugrįžta kasmet. „Pavyzdžiui, jaunimas iš Sakartvelo. Lietuva yra ta kryptis, kurią jie mielai renkasi galvodami apie studijas. Taip pat – Armėnija. Čia esanti lietuvių bendruomenė yra labai nedidelė, tačiau labai aktyvi. Jerevane jie ne tik mokosi lietuvių kalbos ir užsiima įvairiomis kultūrinėmis veiklomis, bet ir įtraukia Armėnijos bendruomenę. Pavyzdžiui, neseniai įkurtame Lietuvių kalbos centre Jerevano universitete lietuvių kalbos mokosi ne tik lietuviai, bet ir armėnai. Nuolatiniai mūsų kursų dalyviai – Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos ir kitų šalių universitetų studentai. Kasmet sulaukiame besimokančiųjų iš Indijos, Japonijos, JAV, o šiemet studentas iš Makao mus visus supažindino su dar vienos, mums nepažįstamos šalies kultūra“, – dalijasi L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyviai gamina šaltibarščius

Platus mokymosi galimybių pasirinkimas

VDU neapsiriboja vien vasaros kursais – universitetas įgyvendina įvairius projektus, skirtus tiek imigrantams, tiek diasporai, tiek visiems, norintiems mokytis lietuvių kalbos. Kaip akcentuoja L. Kamandulytė-Merfeldienė, kalbos mokymas universitete yra grindžiamas naujausiomis metodikomis, o lietuvių kalbos dėstytojai nuolat tobulina savo žinias tiek mokslinių veiklų metu, tiek patys dalyvaudami įvairių kalbų kursuose užsienyje. Mokant kalbos labai didelis dėmesys skiriamas sociokultūrinėms žinioms apie Lietuvą.

„Į kalbos mokymą visada įtraukiame sociokultūrinį dėmenį – taip kalbos išmokstama lengviau. Universitete tam turime labai geras sąlygas – laisvųjų menų modeliu (artes liberales) paremtos studijos suteikia plačias galimybes į mokymosi procesą įtraukti įvairių sričių specialistus, tad į savo siūlomus kursus galime lengvai integruoti meno, kultūros studijų, istorijos dėmenį. Pavyzdžiui, projekte, skirtame ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, integracijai, patys ukrainiečiai labai gerai įvertino tai, kad kalbos paskaitas nuolat lydėjo Lietuvos istorijos, kultūros paskaitos, buvo kalbama tokiomis aktualiomis temomis kaip žmogaus teisės Lietuvoje ir pan.“, – pabrėžia ekspertė.

Viešojoje erdvėje vis pasirodant pastebėjimams, esą lietuvių kalba labai sunki ir jos mokymasis gali užtrukti ilgą laiką, L. Kamandulytė-Merfeldienė ramina. Pasak dėstytojos, kalbos mokymosi tempas priklauso nuo daugelio veiksnių: motyvacijos, gimtosios kalbos, temperamento ir mokymuisi skiriamo laiko.

„Praktika rodo, kad lietuvių kalbos nuosekliai mokantis 2–3 kartus per savaitę, kalbos mokėjimo lygį A2 galima pasiekti per du semestrus, t. y. maždaug aštuonis mėnesius. Tai reiškia, kad ir valstybinės kalbos pirmosios kategorijos egzaminui pasiruošti įmanoma per šį laikotarpį arba net greičiau. Svarbiausia – noras. Universitetai pasirengę padėti, o mūsų universitete besimokančių imigrantų požiūris rodo, kad lietuvių kalbos mokymasis suprantamas ne kaip prievolė, o kaip galimybė pažinti šalį, prisidėti prie jos gerovės kūrimo ir jaustis jos dalimi“, – sako VDU docentė.

Lietuvius skatina padėti užsieniečiams praktikuoti kalbą

L. Kamandulytė-Merfeldienė pabrėžia, kad lietuvių kalbos tik pradėjusiems mokytis dalyviams paskaitas veda kalbininkai, padedantys tvirtai įsisavinti kalbos pagrindus. Pažengusio lygio kursų dalyviams paskaitas dėsto kalbos, kultūros ir literatūros specialistai. „Besimokantieji yra tikrai motyvuoti ir jau nuo pat kursų pradžios įgytas žinias siekia pritaikyti praktiškai“, – pastebi dėstytoja.

VDU HMF Tarptautinių programų vadovė Greta Garnytė pažymi, kad Lietuvių kalbos ir kultūros kursai sutraukia išskirtines asmenybes, turinčias ir labai įdomias gyvenimo istorijas. „Štai šiemet lietuvių kalbos į Kauną atvyko mokytis Konstantinas Gudauskas – Kazachstano pilietis, karo Ukrainoje metu iš Rusijos okupuotos teritorijos padėjęs šimtus ukrainiečių evakuoti į saugią vietą. Apie šį žmogų, vadinamą „Bučos angelu“ yra sukurtas vaidybinis filmas, o pats K. Gudauskas savo tėčiui, kuris buvo lietuvis, prižadėjo, kad išmoks lietuvių kalbos“, – vieno iš dalyvių istoriją pasakoja kursų koordinatorė.

Konstantinas Gudauskas

Tuo metu jau ne vienerius metus Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose užsieniečiams dėstanti VDU literatūrologė docentė dr. Vijolė Višomirskytė teigia besidžiaugianti galimybe lietuvių kalbą ir kultūrą perteikti pasitelkdama poeziją bei kultūrinį kontekstą.

„Studentai dažnai kelia įdomius klausimus apie kalbą, kurie skatina platesnes diskusijas apie kultūrinius skirtumus. Vasarą vykstantys kursai yra intensyvūs, tačiau tai netrukdo įsigilinti į tam tikras temas, o literatūra bei filmai tampa puikiu būdu perteikti lietuvių kultūrą. Pavyzdžiui, šiemet kartu su studentais lietuvių kalbos mokomės žiūrėdami Jono Meko filmus ir analizuodami jo tekstus“, – dalijasi dėstytoja.

Doc. dr. Vijolė Višomirskytė

VDU Užsienio kalbų instituto direktorė, lietuvių kalbos dėstytoja dr. Teresė Ringailienė sako, jog kursų metu jai įdomiausia stebėti, kaip lietuvių kalba ir kultūra susidomi įvairių tautybių, amžiaus ir patirties žmonės.

„Dalis kursų dalyvių yra lietuvių kilmės ir kursuose mokosi savo protėvių kalbos. Paskaitose vyraujanti kultūrinė ir kalbinė įvairovė yra ne kliūtis, o vertinga galimybė visiems mokytis vieniems iš kitų. Tad kursai tampa erdve ne tik kalbai, bet ir tarpkultūriniam pažinimui. Nemažai išmokstame ir mes – šių kursų mokytojai. Galbūt neapkeliausi viso pasaulio, tačiau kursų dėka kažkiek to pasaulio atkeliauja pas tave“, – pastebi T. Ringailienė, tarp kurios studentų šiemet – net vienas studentas iš tolimosios Makao.

Dr. Teresė Ringailienė

Lietuvių kalbos kursų dėstytojas dr. Joris Kazlauskas atkreipia dėmesį, jog dažnai lietuviai nesąmoningai trukdo užsieniečiams praktikuoti kalbą. „Pavyzdžiui, žmogus kavinėje bando užsisakyti kavos, o lietuviai, išgirdę akcentą, iškart yra linkę pereiti prie anglų kalbos, taip tarsi siekdami palengvinti patį procesą. Tačiau, mano manymu, kaip tik turėtume drąsinti užsieniečius kalbėti lietuviškai, nebijoti pagirti ar tiesiog kalbėti aiškiau ir lėčiau – tai didelė pagalba besimokančiajam“, – lietuvius būti kantresniais skatina VDU Lituanistikos katedros dėstytojas.

Dr. Joris Kazlauskas