Konferencija skirta 35-osioms Laisvės gynėjų metinėms, Lietuvos radijo šimtmečiui bei Ukrainos kovos už laisvę pagerbimui.
1991 metų sausio dienos priminė pasauliui, kad laisvė nėra savaime suprantama – ji reikalauja drąsos, aukos ir pasiryžimo. Tą šiandien matome Ukrainoje, kur kiekvienas pasipriešinimas yra kartu ir naujos ateities kūrimas.
Tačiau kurti laisvę šiandien reiškia ne tik ginklą rankose. Tai – ir ugdyti kritinį mąstymą, diskutuoti, taip pat – palaikyti žiniasklaidą, kuria galima pasitikėti. Lietuvos radijas per šimtą savo gyvavimo kūrė laisvę skleisdamas žinią apie nepriklausomybę, laisvai transliuodamas per pirmąsias Sausio 13-osios valandas ir šiandien, informuodamas apie karo realijas Ukrainoje.
Ši konferencija – tai erdvė studentams svarstyti, ką laisvės kūrimas reiškia jūsų kartai: ne kaip abstrakti vertybė, o kaip kasdienė atsakomybė ir pasirinkimas.
Konferenciją pristato fotomenininko, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio nuotrauka, užfiksuota 1991 m. sausio 12-osios naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato Kaune.
„Baisiausia buvo 1991 metais sausio 13 naktį. Vilniuje prasidėjo televizijos okupacija, Kaune gaudė bažnyčių varpai ir kaukė sirenos. Nesvarstydamas į krepšį pradėjau krauti fototechniką. Pradėjęs rinktis fotojuosteles, pasijutau kaip kareivis, kuris prieš mūšį tikrina ginklus ir šovinius. Palikau verkiančią žmoną, mažus vaikus. Pirmiausia važiavau į K. Donelaičio gatvę, kur buvo įsikūręs ir dabar yra Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos radijo ir televizijos būstinė Kaune. Ten masė studentų (ir ne tik) jau nešiojo metalines tvoras, stumdė kioskus ir statė kitokias užtvaras siekdami apsaugoti radiją ir televiziją bei jų transliacijas iš Kauno“, – prisimena R. Požerskis.
Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai ir 11-12 klasių moksleiviai iš VDU partnerinių mokyklų. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe.
Registracija vyksta iki balandžio 2 d.
Atrinktų pranešimų autoriai bus informuojami iki balandžio 10 d.
Raktiniai žodžiai: Laisvės gynimas, istorinė atmintis, pilietiškumas, kūrybiškumas, tarpdiscipliniškumas, kritinis mąstymas, žiniasklaida.
Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.
Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.
Programa – netrukus.
„Laisvė kurti 2025“ buvo skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
„Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Vaizduotė gali praversti netgi chirurgui“, – sakė VDU absolventas, verslininkas Gediminas Kvietkauskas.
„Laisvė kurti 2024“ buvo skirta VDU atkūrimo ir artes liberales studijų modelio 35-mečiui.
„Kas yra žavu kūryboje, kuri yra net ir moksle, ir neišvengiamai mene, kad čia nėra ribų, kad reikia provokuoti, reikia ieškoti naujų formų ir kartais tas taisykles laužyti, sudrebinti. Visa tai ir pastūmėja tolimesnių atradimų linkme“, – sakė konferencijos svečias, VDU alumnas, genetikas Lukas Žemaitis.
„Laisvė kurti 2023“ atliepė Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus.
„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigė VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.
Pirmą kartą suorganizuota konferencija „Laisvė kurti 2022“ buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti.
„Žavimės savo studentais: jų kūrybingumu, atvirumu naujovėms, visuomeniškumu ir socialiniu atsakingumu. Organizuodami konferenciją norėjome juos visus suburti, sukurti forumą, kuriame jie galėtų dalintis savo mintimis ir įžvalgomis, pristatyti savo pasiekimus moksle ir mene ir diskutuoti jiems aktualiomis temomis. Siekėme suburti skirtingų studijų krypčių studentus, besidominčius tomis pačiomis temomis ir problemomis, bet žvelgiančius į jas ir gvildenančius jas iš savo mokslo srities pozicijų”, – sakė viena iš konferencijos organizatorių, VDU Užsienio kalbų instituto dėstytoja Žieda Tamašauskaitė.
