Kurdami ateities pasaulį kuriame ir žemės ūkį
Gegužės 4-6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ir VDU Botanikos sode vyko 28-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“. Ši konferencija vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.
Konferencijoje diskutuota įvairiomis tematikomis, susijusiomis su techniniais ir technologiniais sprendimais tausojančiai gamybai ir perdirbimui bei tiksliajai žemdirbystei, aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vandens inžinerijos problemomis, gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimais, biologinės įvairovės agro, hidro ir miško ekosistemose klausimais, aptartos miško auginimo, apsaugos ir daugiatikslio naudojimo, rekreacinės miškininkystės, medžioklėtyros ir kitos aktualijos.
Gegužės 4 d. VDU Botanikos sode vykusį sekcijos „Aplinka ir Sveikata“ posėdį pradėjo nusipelniusi Lietuvos sveikatos darbuotoja, Nacionalinės sveikatos tarybos narė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, atkreipdama dėmesį, kad jau 1994 m. konferencijos pradininkai prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė ir doc. dr. Romas Gražulevičius, kurdami šios konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ pavadinimą numatė prioritetus, panaudodami reikšminius žodžius: žmogus, gamta, sauga, kurie ir šiuo metu yra pagrindiniai Europos Sąjungos mokslinių tyrimų prioritetai. Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodžius tarė VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, pagrindinis konferencijos darbo koordinatorius dr. Gediminas Vasiliauskas, prof. habil. dr. R. Gražulevičienė ir akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška. Jie pažymėjo, kad konferencijoje dalyvauja ne tik mokslininkai, dėstytojai, praktikai, bet ir visų studijų pakopų studentai: bakalaurai, magistrantai, doktorantai ir jų vadovai. Ši konferencija yra išskirtinė, nes jos esmė – sudaryti galimybę mokslininkams perteikti savo patyrimą ir žinias studentams bei jauniesiems tyrėjams. Konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“ sekcijoje „Aplinka ir sveikata“ 9 žodinius mokslinius tarpdisciplininių tyrimų pranešimus paruošė 41 bendraautorius, 8 stendinius – 25 bendraautoriai iš Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų. Šiuose pranešimuose analizuotos aplinkos ir žmogaus sveikatos saugos problemos, sprendžiant įvairius klausimus.
Gegužės 5 dieną sekcijoje „Biosistemų inžinerija“ dalyvavo 34 mokslininkai. Kadangi ši sekcija sulaukė gausaus pranešėjų skaičiaus, darbas buvo organizuojamas dvejose paralelinėse sekcijose. Šioje sekcijoje iš viso pristatytas 21 mokslinis žodinis pranešimas, kurių tematikos susijusios su inžinerinių priemonių taikymu tausojančiai pasėlių priežiūrai, įvairių žemės ūkio mašinų ir technologijų bei atsinaujinančių energetinių išteklių poveikiu aplinkai, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Kadangi visi konferencijos renginiai po keleto metų pertraukos vyko kontaktiniu būdu, dalyviai džiaugėsi galėdami dalyvauti sekcijose gyvai, diskutuoti įvairiais klausimais, susitikti vieni su kitais bei pristatyti naujausių savo tyrimų rezultatus ir idėjas. Sekcijos veikloje dalyvavo magistrantai, kitų institucijų atstovai, o pristatytų žodinių ir stendinių pranešimų ir mokslinių straipsnių bendraautorių skaičius siekė daugiau nei 70.
Gegužės 5 dieną vykusioje sekcijoje „Ekologija, darni miškininkystė“ iš viso dalyvavo 36 mokslininkai. Sekcijoje pristatyti moksliniai pranešimai įvairiais klausimais, susijusiais su įvairiomis miškininkystės, biologinės įvairovės, ekologinio ūkininkavimo tematikomis, taip pat įvairių pasėlių priežiūrai naudojamų preparatų poveikiu ir panaudojimo galimybėmis, dirvožemio tausojimo klausimais. Šioje sekcijoje iš viso pristatyta 16 žodinių ir 19 stendinių pranešimų.
Gegužės 5 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje vyko konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“ plenarinis posėdis. Tardama sveikinimo žodį VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi jau ne vieną dešimtmetį organizuojamos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ produktyvumu ir nuolat nustebinančiomis naujomis idėjomis. „Ši konferencija – 28-oji. Džiugu, kad per tiek metų konferencija neišsikvėpė – ji ir toliau vystoma bei plėtojama, prisijungiant naujiems mokslininkams ir kolektyvams. Šiais metais kaip niekada aktualūs visi trys žodžiai, kurie yra parašyti konferencijos pavadinime – žmogus, gamta, sauga. Pajautėme, koks saugumas yra svarbus. Manau, kad mokslininkai ir prie gamtos, ir prie žmogaus saugos gali prisidėti ir prisideda tikrai svariai. Šiuo metu, kai esame žaliojo susitarimo kryžkelėje ir nežinome – eiti pirmyn ar sustoti dėl politinių įvykių, ko gero mokslininkų žodis yra svarbiausias – ar žaliasis susitarimas duos naudą, ar vykstantys politiniai neramumai turės įtakos įgyvendinant žaliojo susitarimo tikslus. Į šiuos klausimus jūs ir atsakysite šios konferencijos metu, – kalbėjo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė linkėdama produktyvios diskusijos, naujų idėjų ir kolektyvų susibūrimų ateities tyrimams. – Visi kartu mes kuriame ateities pasaulį, o visų pirma – ateities žemės ūkį“.
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekano doc. dr. Rolando Domeikos teigimu, gausus konferencijos pranešėjų ir straipsnių skaičius įrodo, jog ši veikla – prasminga. „Džiugu, kad matomas šios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos augimas – yra konferencijos pradininkai, tęsėjai. Konferencijos programoje galima suskaičiuoti 56 žodinius pranešimus, 35 stendinius pranešimus, plenariniame posėdyje – dar 4 pranešimai. Konferencijos leidinyje – 55 straipsniai. Tai įrodo, kad šis, jau 28-us metus skaičiuojantis renginys, turi ir turės prasmę. Todėl linkiu, kad konferencija ir toliau turėtų tęstinumą“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.
Sveikindamas plenarinio posėdžio dalyvius VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas atkreipė dėmesį į reikšmingą konferenciją pavadinimą. „Pavadinimas „Žmogaus ir gamtos sauga“ – prasmingas. Šioje konferencijoje visada matomas žmogus. Gamta ir žmogus – neatsiejami. Žvelgiant į plenarinio posėdžio temas galima matyti, kad nemažai dėmesio skiriama būtent biologinei įvairovei ir žmogui“, – konferencijos kertinius aspektus akcentavo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.
Plenariniame posėdyje taip pat dalyvavo ir konferencijos pradininkai – prof. habil. dr. R. Gražulevičienė ir doc. dr. Romas Gražulevičius. „Tai jaunimo, mokslininkų auklėjimo mokykla, kur įgyjami įgūdžiai. Čia gali būti studento kelio nuo pirmojo bakalauro pranešimo link profesionalaus akademinio pranešimo pradžia“, – tardama sveikinimo žodį teigė prof. habil. dr. R. Gražulevičienė.
Plenarinio posėdžio metu buvo pristatyti keturi pranešimai: VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis skaitė pranešimą tema „Biologinės įvairovės apsauga miško ekosistemose“, VDU Botanikos sodo prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė pristatė darbą tema „Bioįvairovės reikšmė sprendžiant visuomenės sveikatos problemas“, VDU ŽŪA doc. dr. Zita Kriaučiūnienė pristatė pranešimą „Europos susitarimas dėl dirvožemio“, VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas kalbėjo tema „Dirbtinis intelektas tvaresniam žemės ūkiui“.
Konferencijos metu vyko ir respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Vaistinių augalų paieška ir jų taikymas SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė tardama sveikinimo žodį pažymėjo, kad habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė vaistinių augalų tyrimų kelią pradėjo būtent VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje. Ji išryškino konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ tradiciniuose seminaruose vykdomą profesionalią ir atsakingą mokslo žinių sklaidą apie vaistinių augalų praktinį pritaikymą mokslinių tyrimų pagrindu. Seminare dalintasi mokslo žiniomis apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminaras vyko hibridiniu būdu: 20 žmonių dalyvavo kontaktiniu, 166 – nuotoliniu būdu. Pagal nustatytą seminaro darbotvarkę pristatyti 7 pranešimai, sprendžiant vaistinių augalų paieškos problemą žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą.
Gegužės 6 d. vyko mokslinis-praktinis seminaras „Miškai ir saugomos teritorijos“. Išvažiuojamasis seminaras šiais metais buvo organizuojamas Punios šile (Nemuno kilpų regioninis parkas). Pakeliui 17 konferencijos seminaro dalyvių aplankė Prienų rajone esantį Degsnės maumedyną, Balbieriškio atodangą, susipažino su Punios girininkijos patalpose esančio muziejaus ekspozicija. Vienas iš seminaro vadovų dr. Žydrūnas Preikša seminaro dalyviams pasakojo apie Punios šile esančią medynų ir kitos augmenijos įvairovę, labai įvairią miško struktūrą, retas ir į Raudonąją knygą įrašytas rūšis. Punios šilas dėl Nemuno kilpoje išlikusios sengirės ir saugomų rūšių gausos yra vienas vertingiausių tokių objektų Lietuvoje. Konferencijos seminaro dalyviai taip pat aplankė įvairias Punios šilo vietas ir galėjo iš arti susipažinti su retomis grybų, augalų rūšimis, išgirsti kitur retai sutinkamų paukščių garsų.
Konferencijos metu pristatyti moksliniai straipsniai išleisti mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2022 / Human and Nature Safety 2022“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje. Leidinyje šiais metais iš viso publikuoti 56 originalūs moksliniai straipsniai. Konferencijos renginiuose iš viso buvo pristatyta virš 90 žodinių ir stendinių pranešimų, seminaruose ir sekcijose iš viso dalyvavo daugiau nei 300 klausytojų. Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Mokslų Akademija.
Daugiau informacijos apie konferenciją:
