J. A. Pabrėžos mokslinės ir praktinės veiklos reikšmė Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Seimas 2021–uosius paskelbė mokslininko, botanikos ir farmakognozijos mokslų bei sveikos gyvensenos pradininko, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint jo 250-ąsias gimimo metines. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode pradėtas šiai iškiliai asmenybei skirtų renginių ciklas.

Pirmasis suorganizuotas renginys – 2021 m. gegužės 5 d. tradicinė kasmetinė 26–oji tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“, kurios metu įvyko seminaras Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą, skirtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinei, pedagoginei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti

Jurgis Ambraziejus Pabrėža pasižymėjo universalumu, darbštumu ir nuoširdumu: domėjosi įvairiomis mokslo (teologijos, filosofijos, gamtos, medicinos, farmacijos ir farmakognozijos, geografijos, istorijos, dailės) sritimis, vykdė švietėjišką, praktinę – taikomąją veiklą. Jis paliko unikalius rankraščius – kapitalinius veikalus, kurie dabar analizuojami ir publikuojami. Pažymėtinas vienas svarbiausių Lietuvos botanikos mokslo veikalų „Taislius augyminis“, kurio rankraštis 2008 m. buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

Biografinės žinios

Tėvo Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos OFM, kuris lotyniškai bei lenkiškai pasirašinėjo Pabrez; žemaitiškai – Pabreza arba Paabreza. Gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje Jono ir Rožės Baužinskaitės Pabrėžų šeimoje, kurioje užaugo 7 vaikai. 1785–1791 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, kurią baigė diligentae medaliu. 1791–1794 m. studijavo Vyriausioje Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės mokykloje – Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae (dabar Vilniaus universitetas) anatomiją, chemiją, mediciną, botaniką, istoriją, teisę ir teologiją, išmoko aštuonias kalbas. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime. Uždarius Vilniaus universitetą, J.A. Pabrėža jo nebaigęs, grįžo į Žemaitiją. 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, 1796 m. įšventintas į kunigus. 1817-ųjų gruodžio 9 dieną  iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo Tėvo Ambraziejaus vardą ir gyveno bernardinų vienuolyne, tęsdamas botanikos, lituanistikos, pedagogikos, medicinos, farmakognozijos studijas ir kitai veiklas  iki pat savo mirties 1849 m. spalio 30 d.

Sveikos gyvensenos pradininkas ir propaguotojas Lietuvoje.

Prof. K. Regelis pažymi, kad J.A. Pabrėža – labai darbštus žmogus, yra vienas iš didžiausių XIX a. mokslininkų, įnešęs indėlį ne tik botanikos, bet medicinos ir farmacijos srityse, daug rašęs šia tema, sukūręs armakognozijos, farmacijos ir medicinos terminų žodyną (Regelis; 1936; 1937).

Farmacijos mokslo istorinė dr. R. Žukienė išryškina, kad J A. Pabrėžos gyvenimo laikotarpiu  dvasiškam luomui (kunigams ir vienuoliams) kanonų teisės kodeksas įteisino galimybę teikti žmonėms sveikos gyvensenos patarimus bei rekomendacijas. Jis lankydamas įvairius ligonius, stengėsi jiems pagelbėti, tačiau pastebėjo, kad jam trūksta vaistinių augalų pažinimo ir farmakognostinių bei medicinių žinių ir diagnostinių įgūdžių. Jis šių žinių ieškojo, skaitydamas užsienio literatūros kūrinius: Jean Emmanuel Gilibert (1774 -1814) Flora Litvanica inchoata (1782) – tai pirmasis mokslinis dokumentas apie Lietuvos Florą; XVIII a. švedų sistematiko, botaniko K. Linėjaus Sistema Naturae ir Species Plantarum; Simon Syrenius (1540 – 1611) Zielnik (Herbarium); Johannes Friedrich Wolfgang (1776–1859) Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński (1820-1822); Stanislovo–Bonifaco Jundzilo (1761–1847) knygą Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės provincijos natūraliai augančių augalų aprašymas, išleistą Vilniuje 1791 m., kuri turėjo įtakos Žemaitijos floros tyrimams ir aprašymams.

S. Syrenius buvo J. A. Pabrėžos autoritetas, kurio Zielnik (Herbarium) išnagrinėjęs, įsisavino vaistinių augalų pažinimą, apibūdinimą bei jų praktinį pritaikymą, tačiau nesitenkino vienu šiuo veikalu. Būdamas gabus, mokėdamas 8 kalbas, jis daug skaitė, studijavo įvairius medicinos veikalus, darė iš jų įšrašus ir konspektavo – išanalizavęs informaciją, vėliau šia tema parašė keletą kūrinių bei praktinių patarimų sveikatos gerinimo klausimais.

1814 m. parašytas vienas stambiausių 246 puslapių veikalas Skutki lekarskie niektórych roslin i sposob używania tychże roslin w różnych chorobach (Kai kurių augalų gydomasis veikimas ir tų augalų vartojimo būdas įvairių ligų atveju), kuriame pristatomi 234 vaistiniai augalai, pateikiami jų apibūdinimai ir rekomendacijos ligų gydymui. Tuo pačiu metu rašė mažos apimties leidinį lietuvių kalba Augimės, sugadlyvosios gydymui.

J. A. Pabrėža studijuojamuose medicinos veikaluose rastus nežinomus terminus susirašė alfabeto tvarka, juos iššifravo ir plačiai paaiškino – taip buvo sukurtas farmakognozijos, farmacijos ir medicinos terminų žodynas Sunkiausių žodžių paaiškinimas.

J. A. Pabrėža įgytas žinias stengėsi pritaikyti praktikoje, gamino vaistus, mokė žmones pažinti vaistinius augalus ir jų vaistinę augalinę žaliavą naudoti gydymui. Jis pats lankė ligonius bei priiminėjo ir gydė juos vienuolyne. Stengdamasis pagelbėti skurstantiems žmonės, kurie neturi galimybės susiekti su vaistininku ir pasitarti su gydytoju, parašė leidinį Namų vaistinėlė.

J. A. Pabrėža pamoksluose žemaičiams aiškino, kad nereikia tikėti burtais, užkalbėjimais ir prietarais, kurie būdavo taikomi ligų gydymui. Jis glaudžiai bendradarbiavo su liaudies medicinos praktikais ir domėjosi jų žiniomis apie vaistinių augalų savybes bei praktinį pritaikymą. Šis bendravimas su liaudies medicinos žinovais, jį patį įkvėpė sukurti vieningą mokslinę augalų vardų sistemą.

Pažymėtina, kad J. A. Pabrėža, gyvendamas labai kukliai, tiesiog asketiškai, pats rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame susistemino sveiko gyvenimo principus.

J. A. Pabrėžos paminklas Kretingoje

J. A. Pabrėžos indėlis botanikos mokslo raidai Lietuvoje

Dr. E. Kanopka ir dr. J. Dagys išryškino, kad J. A. Pabrėža didžiausią savo gyvenimo dalį skyrė medicinai, farmacijai, farmakognozijai ir botanikai. Atsiminimuose J. A. Pabrėža rašo, kad „vaikas būdamas pamėgau augalus. Juos sodinau, ravėjau ir su jais žaidžiau. Norėdamas pažinti jų savybes, darydavau tinktūras“. Jo prisiminimai rodo, kad susidomėjimas vaistiniais augalais prasidėjo vaikystėje. Vėliau jis mokydamasis Vilniaus universitete studijavo mediciną, chirurgiją, botaniką, Šventąjį Raštą bei teisę – stengėsi įgyti visapusišką išsilavinimą ir būti naudingas savo kraštui.

Visą gyvenimą jis pašventė mokslui, tobulėjimui, bendradarbiavo ir susirašinėjo su to laikotarpio  mokslininkais: J. F Volfgangu, S. B. Jundzilu, S. Gorskiu ir rašė mokslinius darbus Žemaičių tarme – lenkų ir lotynų kalbomis. Jis, keliaudamas po Žemaitiją, ir užrašinėdamas žemaitiškus augalų vardus, rinko vaistinius augalus ir sudarė 800 rūšių augalų herbarą. To herbaro dalis yra išlikusi iki šių dienų ir saugoma Jungtinio gamtos tyrimų centro Atviros prieigos Botanikos instituto Herbariume (BILAS).

Jurgis Ambraziejus Pabrėža yra vadinamas Lietuvos Botanikos Tėvu. Jis parašė stambius mokslinius botanikos darbus: Waardaa tayslyynee Augimiu atsyrądąntiu Augmyniićźioo źemaytyyniee Óżwerąćźio saawiejy Augmes liig śźioł aatrastas Źemaaytiusy, Lyyitówoo, Wolyynyjoo, yr Podoolyjoo (1834) ir  Sryje Balsenyyny. Biiluu Žemayt  (1834).

1834–1843 metais sukūrė pagrindinį botanikos veikalą Taislius augyminis (Augalų sistema), kurio ištraukos po jo mirties pradėtos publikuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose 1900 metais „Dirvos“ bendrovės lėšomis  (Gidžūnas, 1993).Taisliaus augyminio tapo pagrindiniu šaltiniu kitiems mokslininkams, kurie XX a. tobulino lietuvių botanikos terminiją (Dagys, 1965).

Prof. J. Dagys Taislius augyminis laikė svarbiausiu Lietuvos botanikos mokslo veikalu, apie kurį rašė „Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos žodyno komisija su gilia pagarba studijavo šį didįjį kunigo J. A. Pabrėžos darbą, stebėjosi autoriaus darbštumu ir kruopštumu: juk jis pats vienas, beveik neturėdamas medžiagos, sukūrė lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną“.

2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Taislius augyminis rankraštis (1042 puslapiai) yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas (Lietuvos nacionalinė UNESCO  komisija).

2003 m. bendradarbiaujant trims institucijoms: Gamtos tyrimų centro Botanikos ir Lietuvių kalbos institutams bei Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, pradėti J. A. Pabrėžos veikalo Taislius augyminis parengiamieji leidybos darbai: 2009 m. buvo išleista pirmoji rankraščio dalis, 2014 m. – antroji, o 2015 m. – trečioji.

Parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 m. Amerikoje. Surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į Odesos universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) 1930 m. perduota Vytauto Didžiojo universitetui. Pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Taip pat gydė žmones; iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas.

Talkino leidžiant istorinius veikalus. Produktyvus bendradarbiavimas vyko su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi. Yra likęs negausus literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai.

J. A. Pabrėža – ne tik kunigas, pamokslininkas, botanikas, farmakognostas, sveikos gyvensenos propaguotojas, geografijos vadovėlio ir geografijos terminų žodyno autorius, bet Neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėjas ir idėjinis vadovas, kurio palikimas turi didelę ir svarbią išliekamąją vertę.

J. A. Pabrėžos bei jo sekėjų ir mokinių rankraštiniai tekstai surinkti į Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne kolekciją, kuri 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Dabar ši kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bei Vilniaus universiteto ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekose.

Virtuali paroda „Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“

2021 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu planu siekiama paminėti mokslininko, botanikos ir farmakognozijos mokslų bei sveikos gyvensenos pradininko, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąsias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikimą bei atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, švietimui ir dvasinės kultūros puoselėjimui. Šiame plane numatytos J. Ambraziejaus Pabrėžos veiklai išryškinti, skirtos mokslinės konferencijos ir minėjimai, edukaciniai, kultūriniai ir pažintiniai renginiai, laidos ir publikacijos.

Prof. dr. Ona Ragažinskienė, dr. Nerijus Jurkonis, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas