Finansinį išsilavinimą turintiems teisės specialistams karjeros galimybės atsiveria ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje

Šiuolaikiniam teisininkui vien teisės žinių nebepakanka. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento dr. Pauliaus Astromskio teigimu, Lietuvoje sparčiai plėtrą vykdančiam FinTech sektoriui reikalingi patyrę įvairių sričių specialistai, turintys atitinkamus įgūdžius. Teisininkai – ne išimtis.

„Šiuo metu VDU Teisės fakulteto atliekamas rinkos tyrimas labai aiškiai atskleidė, kad finansų įstaigų atitikties specialistų trūkumas jaučiamas visose grandyse, tačiau didžiausia paklausa yra  ne „rankų“, kurios atliktų rutinines užduotis, o „galvų“, kurios gebėtų kurti sistemas, valdyti rizikas ir priimti sprendimus”, – pastebi magistro studijų programos „Finansų teisė” vadovas.

Šiai nuomonei pritaria ir Europos atitikties profesionalų asociacijos (ang. European Compliance Professionals Association – ECPA) vadovas Liudas Basiulis, atkreipdamas dėmesį į naujų rinkų, tokių kaip kriptoturto paslaugų, specifinius poreikius bei didelius pokyčius atnešantį dirbtinį intelektą. „Šiuo metu ECPA ir VDU Teisės fakultetas inicijuoja tyrimą, kurio tikslas – išanalizuoti atitikties specialistų kompetencijų lygį ir poreikį, darbo užmokesčio situaciją bei dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimo tendencijas. Šis tyrimas padės geriau suprasti profesinės srities dinamiką ir kylančius pokyčius tiek darbuotojų,  darbdavių, tiek švietimo įstaigų požiūriu“, – atskleidžia L. Basiulis.

Liudas Basiulis (asmeninio archyvo nuotr.)

Kritinio mąstymo įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių aplinkybių reikalingumą akcentuoja ir VDU vizituojanti lektorė, Europos prokuratūros (ang. European Public Prosecutor‘s Office – EPPO) vyresnioji finansų tyrėja Aurelia Mari. Būsimiesiems teisės specialistams, svajojantiems apie tarptautinę karjerą Europos Sąjungos (ES) institucijose, ji, visų pirma, pataria būti drąsiems ir atviriems pasauliui.

Tarpdisciplininės žinios – kelias į sėkmingą karjerą

Nuo praėjusių metų rudens VDU Teisės fakultete pradėtoje vykdyti „Finansų teisės” magistro studijų programoje siekiama suderinti teisės ir finansų srities žinias bei gebėjimus. Programa siekiama, kad pabaigę „Finansų teisės” magistrą studentai gebėtų užtikrinti finansų įstaigų veiklos atitiktį teisės aktams, spręsti ne tik tipinius veiklos rizikos, pinigų plovimo prevencijos, kibernetinės saugos ar duomenų apsaugos klausimus. Programoje daug dėmesio skiriama besiformuojančių finansinių paslaugų ir rinkų iššūkiams, technologijų (ypač dirbtinio intelekto) plėtros įtakai teisinės atitikties funkcijos vykdymui.

„Mūsų atlikta analizė atskleidžia, kad modernus atitikties specialistas nebėra tik teisininkas. Jo profilis apima platų tarpdisciplininių žinių spektrą. Sėkmingam darbui būtina sintezė tarp teisės, verslo procesų, technologijų ir rizikos valdymo”, – teigia doc. dr. P. Astromskis.

Doc. dr. Paulius Astromskis

Pasak eksperto, viena dažniausiai darbdavių minimų kompetencijų yra gebėjimas suprasti, kaip veikia finansinės technologijos bei kokios yra pagrindinės su tuo susijusios rizikos, pavyzdžiui, kibernetinis saugumas. „Tokiu atveju, tikrai bus paklausūs specialistai, išmanantys DORA (liet. skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamento, ang. Digital Operational Resilience Act – aut. past.) veikimo principus”, – sako doc. dr. P. Astromskis. Jam antrina ir ECPA vadovas L. Basiulis, kibernetinės saugos kompetencijas akcentuodamas ne tik kaip vienas svarbiausių, bet ir labiausiai trūkstamas.

Abu pašnekovai pabrėžia: šią sritį išmanantiems teisininkams yra garantuojama aibė galimybių ir, žinant, kad finansų sektorius yra vienas sparčiausiai besivystančių bei vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų – darbo vietų paklausą ateityje.

Pasak P. Astromskio, visas šias kompetencijas ugdyti padedanti finansų teisės specializacija leidžia šios srities teisininkams dirbti tiek tradicinėse teisinėse profesijose, tiek specializuotuose teisės srityse. „Teisėjai, advokatai, notarai, įmonių teisininkai ir kiti tradicinėse profesijose dirbantys teisininkai, turintys finansų srities žinių, gebės geriau spręsti ekonomikos ir finansų srities ginčus, ruošti įmonių įsigijimo ar jungimosi sandorius, analizuoti kitus šios srities klausimus. Šiems teisininkams atsiveria ir specifinės finansų įstaigų teisinės atitikties specialistų karjeros tiek finansų įstaigose, tiek jų priežiūros institucijose“, – pabrėžia VDU docentas.

Tuo metu „Finansų teisės” magistro studijų antrakursė Gabija Noreikė pagrindiniu studijų privalumu laiko dėstytojus, kurie yra ne tik savo srities profesionalai, bet ir praktikai, paskaitų metu besidalinantys savo sukauptomis žiniomis.

Dar studijuodama „Teisės ir finansų” bakalauro studijų programoje studentė kartu mokėsi ir gretutinėje ekonomikos studijų programoje, kur įgavo matematinių, statistinių bei analitinių gebėjimų, pasak jos pačios, svarbių ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir pasirinktoje profesijoje.

Gabija Noreikė (asmeninio archyvo nuotr.)

Šiuo metu viename iš Lietuvos bankų ESG (aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos – aut. past.) srities analitike dirbanti Gabija sako, jog šiame darbe jai ypatingai daug dėmesio tenka skirti ES reguliaciniams reikalavimams, atitikčiai ir ataskaitų rengimui, tad teisiniai įgūdžiai yra svarbi šio darbo dalis.

Studentės teigimu, tarpdiscipliniškumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų – vienos pagrindinių savybių, reikalingų šiuolaikiniam teisininkui. „ESG sritis, kurioje dirbu, reikalauja ne tik reguliacinių reikalavimų išmanymo, bet ir bendro supratimo apie aplinkosaugą, įvairius verslo sektorius ar, pavyzdžiui, Šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kitos verslo sritys taip pat yra itin susijusios su dirbtiniu intelektu, skaitmenizacija bei kibernetiniu saugumu. Džiaugiuosi, jog „Finansų teisės” magistro studijos suteikia platų spektrą žinių, būtinų šiuolaikinio teisininko profesijos kelyje”, – pabrėžia Gabija.

Kovoti su nusikalstamumu svajojo dar vaikystėje

„Kovoti su neteisybe ir nusikaltėliais svajojau dar būdama vaikas”, – pokalbį pradeda EPPO (Europos prokuratūros – aut. past.) vyresnioji finansinių tyrėja Aurelia Mari. VDU Teisės fakulteto atstovų kvietimu ji būsimiesiems teisės specialistams šį pavasario semestrą dėstė kursą apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą tiriant finansinius nusikaltimus, darančius poveikį ES finansiniams interesams.

Paskaitų metu ji su studentais ne tik dalinosi savo sukaupta patirtimi ir žiniomis, bet ir diskutavo, kokių kompetencijų reikia šiuolaikiniam teisininkui, svajojančiam apie karjerą ES institucijose.

Aurelia pasakoja, jog nemaža dalimi jos profesijos pasirinkimą lėmė ne tik įgimtas smalsumas, bet ir aplinka, kurioje augo. „Tuo metu kai augau Italijoje, šalis dažnai kentėjo nuo sunkių nusikaltimų, veikė ne viena nusikalstama organizacija. Ilgainiui supratau, kad noriu dirbti baudžiamosios teisės srityje, nes tai man padėtų ne tik kovoti su nusikalstamumu, bet ir iš tiesų pakeisti žmonių gyvenimus į geresnę pusę”, – tikina moteris.

Aurelia Mari (Jono Petronio nuotr.)

Tarptautinis bendradarbiavimas – efektyviam nusikaltimų sprendimui

Pastaruosius kelerius metus Aurelia savo profesinį kelią tęsia Europos prokuratūroje (ang. EPPO). Tai – pirmoji tokio tipo institucija Europoje, turinti prokuratūros įgaliojimus, kurios tikslas – kovoti su sukčiavimu, korupcija ir finansiniais nusikaltimais, kurių pasekmės daro didelį poveikį finansiniams interesams visoje ES.

Savo kasdienėje veikloje ji, kaip vyresnioji finansų tyrėja, padeda kitiems ES šalių prokurorams atlikti tyrimus, nagrinėdama nacionalinių teisėsaugos institucijų surinktus įrodymus ir juos naudodama teisinei bei finansinei analizei atlikti, kad prokurorai galėtų perduoti bylą teismui.

„EPPO sudaro du lygmenys: centrinis ir decentralizuotas.  Centriniam lygmeniui, kurio būstinė yra Liuksemburge, priklauso Europos vyriausiasis prokuroras bei 24 Europos prokurorai – po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios ES šalies. EPPO decentralizuotas lygmuo susideda iš Europos deleguotų prokurorų, dirbančių decentralizuotu lygmeniu kiekvienoje šalyje, t. y. Lietuvoje yra Europos prokuroras, kurio būstinė yra Liuksemburge, ir deleguoti prokurorai, dirbantys Europos deleguotų prokurorų biure Vilniuje“, – aiškina ji.

Pasak Aurelios, toks tarptautinis bendradarbiavimas padeda greičiau išspręsti tarpvalstybinius finansinius sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimus. „Pavyzdžiui, vienos šalies prokuroras gali tirti bylą, kuri turi įtakos kitai ES valstybei narei. Pagal 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas glaudesnis bendradarbiavimas steigiant Europos prokuratūrą, 31 straipsnį, prokuroras gali taikyti tam tikras tyrimo priemones. Pavyzdžiui, turto įšaldymą ir kratas, kurios gali būti įvykdomos kitoje šalyje kelių dienų ar net valandų laikotarpiu. Europos deleguoti prokurorai iš skirtingų ES valstybių narių yra vienos ir tos pačios EPPO organizacijos kolegos, o tai yra esminis aspektas, leidžiantis Europos prokuratūrai daug veiksmingiau pažaboti nusikalstamą veiklą“, – teigia teisės ekspertė.

Ji taip pat pastebi, kad vienas iš vis dažniau pasitaikančių iššūkių yra tai, jog iš ES finansinių interesų sukčiavimo nusikaltimų gautos pajamos gali būti toliau plaunamos kibernetiniu būdu, todėl ES institucijos turi greitai reaguoti ir prisitaikyti perprantant kibernetinius nusikaltimus.

Svarbu ne tik išmanyti teisinę sistemą, bet ir nuolat ugdyti kritinį mąstymą

Bendraudama su jaunais žmonėmis, Aurelia pasakoja dažnai sulaukianti klausimų iš auditorijos, kokios savybės svarbiausios norint dirbti tokį darbą kaip jos. Moteris pastebi, kad svajojantiems apie karjerą vienoje iš ES institucijų, neskaitant teisinio išsilavinimo ir finansinių žinių, didelį vaidmenį vaidina ir minkštieji įgūdžiai.

„Mano pagrindinis patarimas tiems, kurie nori gauti darbą EPPO ar bet kurioje kitoje tokio tipo institucijoje, pavyzdžiui, Europos Komisijoje, Europos Audito Rūmuose ar Europos Teisingumo Teisme, visų pirma, yra ieškoti praktikos galimybių. Mano darbe taip pat labai svarbūs užsienio kalbų įgūdžiai, kurie tikrai gali padėti atverti dar didesnes karjeros galimybes. Pavyzdžiui, mano gimtoji kalba yra italų, taip pat kalbu anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis, bet labai norėčiau pagerinti ir vokiečių kalbos žinias!“ – sako Aurelia, gyvenanti Liuksemburge, kur yra įsikūrusi Europos prokuratūra, bei kur vokiečių kalba yra viena iš oficialių kalbų.

Teisininkė, kaip ir doc. dr. P. Astromskis, pabrėžia ir kritinio mąstymo bei ES teisinės sistemos išmanymo svarbą. „Tai yra pagrindiniai įgūdžiai, kuriuos turiu reguliariai pasitelkti savo darbe. Mąstyti plačiai taip pat yra labai svarbu. Dirbdama tarptautinėje aplinkoje nuolat bendrauju su kolegomis iš kitų šalių, todėl susiduriu su skirtingais bendravimo ir elgesio modeliais. Pavyzdžiui, skandinavai yra tylesni, o graikai ar pietų italai mėgsta kalbėti garsiai ir gestikuliuoti. Svarbu nebijoti parodyti save naujoje šviesoje ar prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių. Smalsumas yra visa ko varomoji jėga“, – pasakoja pašnekovė.

Kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti kaip vienas svarbiausių šiuolaikiniam teisininkui reikalingų savybių išskiria ir VDU vientisųjų teisės studijų penkto kurso studentė Veronika Matiušovaitė. Karjera baudžiamosios teisės srityje besižavinti mergina sako, jog būtent šios teisės krypties paskaitos ne tik lavina mąstymą, padeda geriau įsigilinti į įvairias situacijas, bet ir tam tikrus dalykus pamatyti kitaip.

„Labai mėgstu analizuoti ir gilintis į painius dalykus, tad ateityje save tikiuosi realizuoti advokatūroje, būtent baudžiamosios teisės srityje. Mano tikslas būtų ginti kaltinamąjį ir atstovauti jo interesus teisme. Manau, jog šiuolaikiniam teisininkui yra labai svarbu nebijoti klysti, o suklydus – gebėti prisiimti atsakomybę bei nepasimesti įvairiose situacijose. Reikia ne tik kritinio mąstymo, bet ir požiūrio”, – užtikrintai sako mergina, studijų metu ne tik aktyviai dalyvavusi teisinės studentų organizacijos ELSA veikloje, bet ir buvusio VDU Teisės fakulteto dekano, Europos Parlamento (EP) nario prof. Dainiaus Žalimo kvietimu kartu su kitais studentais turėjusi galimybę apsilankyti Europos Parlamente Strasbūre (Prancūzija) bei iš arti pamatyti, kaip vyksta darbas vienoje svarbiausių Europos institucijų.

Veronika Matiušovaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Jaunoji karta – ištroškusi žinių, tačiau kratosi žmogiškojo ryšio

VDU teisės studentams intensyvų kursą apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą tiriant baudžiamąsias bylas dėsčiusi ekspertė Aurelia Mari vizito metu ne tik pasidalino savo žiniomis apie tai, kokie įrankiai yra naudojami, kokios šalys dalyvauja tiriant nusikaltimus, ar kokios yra nusikaltimų rūšys, bet ir plačiau papasakojo apie pačią EPPO organizaciją.

„Jaunoji karta yra protinga ir ištroškusi žinių. Jaunuoliai išmano kaip naudotis technologijomis bei yra įsitikinę, kad daug užduočių galima atlikti nuotoliniu būdu. Pati šiuo klausimu turiu kiek kitokią nuomonę. Kasdien bendraudama su kolegomis iš skirtingų šalių ir kultūrų, kartu su jais mokausi naujų dalykų ir įgyju naujų įgūdžių. Viena vertus, jaunesnioji karta viską daro greičiau ir efektyviau, tačiau, mano įsitikinimu, žmogiškojo ryšio palaikymas šioje profesijoje išlieka labai svarbiu aspektu“, – pabrėžia Aurelia.