Europos kalbų diena VDU: šventė pagerbė kalbų įvairovę ir svarbą darbe

444

Kalbantis su kinu geriau neaptarinėti prastos oro kokybės. Susirašinėti su prancūzu anglų kalba – bergždžias reikalas. Jei indas krato galvą, jis taip parodo… pritarimą. Šiais ir kitais patarimais dalinosi įvairių tarptautinių įmonių atstovai, kurie Vytauto Didžiojo universitete (VDU) taip paminėjo Europos kalbų dieną: tradicinę šventę, skirtą kalbų įvairovei. Tačiau šiemet renginyje buvo akcentuojama ne tik užsienio kalbų, bet ir lietuvių kalbos svarba – vyko posakių varžybos.

Kasmet nuo 2001-ųjų kartu su visa Europa šią dieną švenčia ir VDU Užsienio kalbų institutas, šia proga organizuojantis įvairius renginius. 2012-aisiais čia buvo pasiektas Lietuvos rekordas, pravedus pamoką net 33 pasaulio kalbomis – tai didžiausias skaičius visoje šalyje. Šiais metais į universitetą sugužėjo moksleiviai ir studentai, kuriems naudingų patarimų apie užsienio kalbų svarbą pažėrė įvairių tarptautinių verslo įmonių atstovai.

„Ši diena, kurią švenčiame nuo 2001-ųjų, yra neatsiejama mūsų kalbų mokymosi dalis. Viena vertus, tai – pabėgimas iš kasdieninės kalbų pamokos ar paskaitos, tačiau kita vertus – tai irgi kalbų mokymasis, tiesiog praktiškesnis. Labai džiaugiamės, kad šįkart renginys tapo labai gražiu tinklu: mokykla, universitetas ir verslo įmonės. O visus mus jungia būtent noras mokytis kalbų ir atrasti daugiakalbius talentus“, – sveikinimo kalboje pažymėjo Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė Vilma Bijeikienė.

Tarptautine patirtimi šventėje pasidalino agentūros „Kaunas In“ verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius. Ši agentūra, įsteigta sujungus Kauno turizmo informacijos centrą ir mokslo bei technologijų parką „Technopolį“, užsiima tarptautine rinkodara – į laikinąją sostinę stengiasi pritraukti užsienio investicijas, skatinti turizmą.

„Dirbame su užsienio partneriais, todėl tenka daug susidurti su tarptautiniais ryšiais. Prieš šešerius metus, kai pats buvau studentas, daug nežinojau apie kalbas ir kaip jos padeda komunikuoti su kitomis kultūromis. Tačiau kalba yra tik įrankis – svarbiausia yra žmonės, bendruomenė. Būkite žmogiški ir lankstūs, ką bedarytumėte“, – moksleiviams patarė T. Stankevičius.

Dalindamasis įgyta patirtimi, „Kaunas In“ atstovas pažymėjo, jog šiandien nesusipratimų išvengti padeda technologijos. Pavyzdžiui, Kinijoje žmonių, kalbančių angliškai, nėra daug, tačiau tai ne bėda – ten įprasta naudotis programėlėmis, kurios iškart išverčia tai, kas sakoma, į norimą kalbą. Problemų užsienyje gali kilti dėl kultūrinių skirtumų – pavyzdžiui, nežinant, jog aptarinėti užterštą Pekino orą yra didžiulis tabu, arba nesusiprantant, kad ortodoksai meldžiasi iš dešinės į kairę, priešingai, nei katalikai.

„Jei dirbate tarptautinėje kompanijoje ir sudarinėjate svarbias sutartis, kalba bus raktas į Jūsų sėkmę. Jei klientas nesupranta kalbos, kuria bandote bendrauti – bus sunku“, – pažymėjo Aistė Mardosaitė, dirbanti transporto ir logistikos įmonėje „Hegelmann Transporte“.

Žmogiškųjų išteklių skyriui vadovaujanti mergina renginyje prisiminė, kaip sunkiai sekėsi susirašinėti su klientais prancūzais – kadangi bendraujama buvo angliškai. Galiausiai, pasitelkiant internetinį vertimą, teko rašyti prancūziškai. Tiek prancūzų, tiek vokiečių kalba, pasak A. Mardosaitės, šiandien rinkoje yra didžiulis privalumas.

Šventėje pristatymą surengė ir tarptautinės paslaugų nuomos bendrovės „Webhelp“ atstovai. Lietuvoje jau beveik penkerius metus gyvenantis italas Emilio, dirbantis šioje įmonėje, pasidalino paprastu, tačiau dažnai pamirštamu patarimu – bendraujant su užsieniečiais, pirmas ir esminis žingsnis yra įsitikinti, kad žinai, ką ir kaip nori pasakyti.

„Kalba yra ne tik žodžiai – tai ir kultūra. Tad mokydamiesi kalbos kartu susipažįstame ir su kultūrą. O kai kyla nesusipratimų, dažnai juos iššaukia būtent tai, kad neišmanome svetimos kultūros“, – pažymėjo personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ atstovė Agnė, moksleiviams taip pat priminusi, jog anglų kalba dirbantiesiems šiandien jau nebėra tik privalumas – tai būtinybė, ypač tarptautinėse įmonėse.

Aptardama kalbų svarbą, Agnė pateikė pavyzdį, kai JAV kompanija Lietuvoje ieškojo trijų finansininkų, mokančių italų kalbą, tačiau, neradus šios srities specialistų, teikė pirmenybę visiems, kalbantiems itališkai – prisiimdama atsakomybę suteikti jiems finansinės srities kompetencijas.

„Esame labai dėkingi savo partnerinėms įmonėms, kurios su studentais pasidalijo realiomis situacijomis, papasakojo įdomius kultūrinių nesusikalbėjimų nutikimus, kurie itin svarbūs besimokantiems skirtingų užsienio kalbų, bet galbūt dar neturintiems galimybės keliauti po pasaulį ar nuolat bendrauti su kitataučiais“, – įmonių atstovams dėkojo VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.

Europos kalbų dienoje taip pat buvo prisimintas ir vengrų vertėjas István Dabi, kuris supranta net 103 kalbų – o 18 iš jų išmoko pats būdamas vos aštuoniolikos metų. Garsusis vengras – vertėjas, gidas, dėstytojas ir poetas, kuris 1970-aisiais vedė lenkų kilmės lietuvę ir kurį laiką gyveno Gdanske.

VDU Užsienio kalbų instituto organizuotame renginyje šiemet moksleiviams ir studentams buvo pasiūlyta proga ir išbandyti save kūrybiškai – sudalyvauti posakių varžybose, kuriose buvo pristatomi užsienio kalbų posakių lietuviški atitikmenys. Pavyzdžiui, rusišką išsireiškimą „Скатертью дорожка“ studentai išvertė kaip „Eik tu naktį pieno lakti“.

„Varžybų metu buvo verčiama iš  septynių skirtingų kalbų. Visi dalyviai buvo itin aktyvūs ir puikiai atskleidė savo kalbinius gebėjimus ir kūrybiškumą, nes žinoti patarlės atitikmenį yra nelengva užduotis ir patiems kalbų specialistams – į moksleivių ir studentų pastangas dėmesį atkreipė doc. V. Bijeikienė. – Ši lingvistinė užduotis tuo pačiu metu skatino atskleisti ne tik skirtingos užsienio kalbos kultūros suvokimą, bet ir kalbinį žodyną.“

Šventėje jaunimas taip pat dalyvavo įmonių mugėje – tiesiogiai bendravo su verslo atstovais ir aptarė karjeros galimybes.

VDU Užsienio kalbų institute šiuo metu įvairių užsienio kalbų mokosi daugiau nei 2200 studentų. Be anglų, populiariausi pasirinkimai tarp studentų išlieka ispanų ir prancūzų kalbos. Taip pat išaugo susidomėjimas suomių kalba – šiuo metu ji populiarumu nei kiek nenusileidžia norvegų ir švedų kalboms. Rusų, vokiečių, italų, Azijos regiono ir kitos kalbos nuolat išlieka įdomios studentams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.