Mokslo naujienos
VDU – EST mokymai „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia pagilinti statistinės analizės žinias ir dalyvauti mokymuose „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“. Mokymai vyks birželio 15 d. 13:00-15:00 val., juos ves dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
ES projekte – įrankiai neapykantos kalbos ir dezinformacijos mažinimui
Ar įmanoma užtikrinti visuomenės ir žiniasklaidos etikos standartus komunikuojant? Kaip mažinti neapykantos kalbos ir dezinformacijos plitimą internete? Šiuos ir kitus klausimus išspręsti sieks naujas tarptautinis ES finansuojamas „Horizon Europe“ projektas DIACOMET, kurį vykdys Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) su partneriais iš aštuonių Europos valstybių. Žurnalistai ir visuomenė galės su projektu artimiau susipažinti birželio 13–14 dienomis vyksiančiame pristatyme Kaune. Tarp renginio dalyvių – ir Etiškos žurnalistikos tinklo įkūrėjas, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos vadovas Aidan White.
Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys daugiakalbio pasaulio ateičiai
Birželio 9-10 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks VI-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2023“ (angl. Sustainable Multilingualism 2023). Konferencijoje susirinks pusantro šimto daugiakalbystės tyrėjų, mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio.
Vyko Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo ceremonija
Birželio 5 d., Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo ceremonija. Premija šiemet buvo įteikta mokslininkei, išradėjai, profesorei dr. Tatjanai Paulauskienei už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą ir kitus pasiekimus.
Konferencijoje šimtai pasaulio mokslininkų aptars Baltijos aktualijas
Kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu? Kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami? Kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus? Šiuos ir kitus klausimus mokslininkai iš visos Europos aptars tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyks birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Baltijos šalių užgrobimo byla JAV Kongrese 1953 m. – ką prisimename?
„Prieš 70 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose valstybiniu lygiu buvo plačiai tirta komunistinės SSRS įvykdyta Baltijos valstybių okupacija 1940 m. ir jos aplinkybės. Tyrimas įgavo tarptautinį mastą. Darbą atliko kongresmeno Charles J. Kersteno vadovaujama komisija. Komisijos darbo svarbą Lietuvos laisvės bylai aukštai įvertino JAV politologas prof. Vytautas Vardys, pažymėdamas, kad JAV Kongresas pirmą kartą istorijoje ėmėsi nagrinėti Lietuvos okupaciją, tuo suteikdamas jai oficialios svarbos ir plataus išgarsinimo. JAV įsikūrusios tautinės grupės pirmą kartą turėjo progą dalyvauti kongresiniame pavergtų tautų klausimo svarstyme“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, prof. Juozas Skirius.
