Mokslo naujienos
VDU projekte – dėmesys piliečių mokslo palaikymui
„Piliečių mokslas – kai į mokslinę veiklą yra įtraukiami paprasti piliečiai – yra naudingas mokslui ir jo pažangai. Pavyzdžiui, piliečiai gali pagelbėti mokslinių prielaidų ir hipotezių tikrinimo etape: renkant duomenis, atliekant stebėjimus, dalijantis patirtimis. Tai ypač efektyvu, kai reikia didelių duomenų masyvų, siejamų su tam tikra žmonių veikla ar būsena. Šiuo metu populiarėja aktyvusis piliečių mokslas, kuomet piliečiai įtraukiami ir į mokslinių idėjų bei metodologijų formulavimo procesus. Galiausiai, piliečių mokslas didina ir visos visuomenės sąmoningumą, atsparumą moksliškai nepagrįstoms idėjoms“, – pasakoja VDU Teisės fakulteto docentas Tomas Berkmanas, dalyvaujantis naujame projekte, kuris siekia skatinti piliečių įtraukimą į mokslinę veiklą VDU – universitete, kurį galima laikyti vienu iš piliečių mokslo lyderių Lietuvoje.
Ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje?
„2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje. Įdomu, ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje?“, – rašo dr. Viktorija Tauraitė, VDU EVF mokslo darbuotoja.
VDU vyko diskusija „Kaip uždirbti iš savo žinių?“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.
Laikas keisti požiūrį ir investuoti į sveikus ateities miškus
Klimato kaitos ir visuomenės vis aktyvesnio įsitraukimo į gamtos išteklių tausojimą kontekste, ypatingo visuomenės, žiniasklaidos ir organizacijų dėmesio sulaukė Lietuvoje vykstantys didelio masto plyni miškų kirtimai. Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis atkreipia dėmesį, kad plynų kirtimų negalima vertinti vienareikšmiškai ir rekomenduoja ieškoti ne tik jau esamų problemų sprendimo, bet galvoti apie ateitį. Mokslininkas rekomenduoja taikyti šiuolaikines miškų tvarkymo ir atkūrimo strategijas – formuoti įvairiarūšius, įvairiaamžius medynus, kurie nepalyginamai atsparesni klimato kaitos poveikiui ir galimų kenkėjų invazijoms.
Dirbtinis intelektas neaplenkia švietimo srities
Plačios dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės neaplenkia ir švietimo srities, ypač suaugusiųjų ugdymo. DI pagalba galima kurti individualizuotus mokymus, uždavinius, pritaikytus ugdymo poreikiams, panaudojant interaktyvias mokymosi priemones, kurios padeda geriau suprasti ir įsisavinti mokomąją medžiagą. Galima stebėti besimokančiųjų pažangą ir elgseną ugdymo procese, o tai suteikia suaugusiųjų švietėjams galimybę identifikuoti problemas ir pritaikyti mokymo strategijas, kad būtų pasiekti geresni rezultatai. DI leidžia automatizuoti besimokančiųjų darbų vertinimą taupant pedagogų laiką.
VDU edukologijai – aukštas tarptautinių ekspertų įvertinimas
Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Edukologijos vertinamieji vienetai Lietuvoje, priklausomai nuo šalies universiteto, iš tarptautinių ekspertų gavo nuo 3,5 iki 4,5 balo – edukologijos kryptyje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sulaukė aukščiausio įvertinimo.
