Mokslo naujienos
VDU mokslininkų tyrimas: Lietuvos mokyklos karantino egzaminą išlaikė
VDU mokslininkų atliktoje apklausoje Lietuvos mokyklų vadovai pandemijos sąlygomis pademonstravo didelį mokyklų savarankiškumą ir gebėjimą greitai reaguoti į kylančius iššūkius. Didžiausio palaikymo vadovai sulaukė iš mokyklų bendruomenių ir kolegų direktorių, o karantino sąlygos atvėrė naujas galimybes bendradarbiavime su tėvais. Didžiausiu iššūkiu tapo mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą ir grįžtamasis ryšys bei mokymosi pasiekimų vertinimas.
Prof. A. Paulauskas: dėl klimato kaitos – ligos ten, kur jų nėra buvę
Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.
Asmeninė pagalba kaip išsilaisvinimas iš paternalizmo
Visuomenės sėkmė, visų pirma, vertintina pagal tai, kiek visuomenės nariai gali būti laisvi – taip yra sakęs Nobelio Taikos premijos laureatas, socialinio teisingumo apmąstytojas Amartya Sen. Laisvė, anot jo, tai galimybė rinktis ir galimybių turėjimas siekti asmeniškai bei politiškai svarbių tikslų.
Nesaikingas alkoholio vartojimas – nesuderinamas su vaikystės aplinka
Šiandien daugelis skirtingų mokslų disciplinų prieina tą pačią išvadą: aplinka vaiko vystymuisi ir jo gyvenimo keliui yra esminė. Turint tai omenyje, nerimą kelia mūsų šalies statistika – moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų gyvena šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Problemų netrūksta visoje Europoje – žemynas „pirmauja“ ir pagal alkoholį vartojančių nėščiųjų skaičių.
Antropoceno era. Celofaninė vėžininkų planeta ir antropocenas
Vėžys veikia stipriau nei COVID-19, klastingiau ir yra ilgaamžis. Dabartinės pandemijos metu vėžininkai buvo priskirti „aukščiausiai rizikos kategorijai“, kas mūsų kraštuose reiškia, kad jam bus skirti maksimalūs ribojimai, netiesioginė diskriminacija ir mažai kas rūpinsis kaip jam padėti gydytis ir susikurti orias gyvenimo sąlygas. Apskritai, susvetimėjusiai ir instrumentinei indeksų, visokiausių tarptautinių rodiklių visuomenei asmeninis žmogaus orumas mažai rūpi.
Antropoceno era. Maisto švaistymo pasekmės (II dalis)
Žmogaus veiklos įtaka planetos geologijai yra didžiulė. Vos per pusšimtį metų mes pakeitėme Žemės planetą kaip niekas kitas iki šiol. VDU inicijuoja straipsnių ciklą, skirtą antropocenu arba „Didžiuoju pagreičiu“ vadinamam laikotarpiui aptarti. Įvairių sričių universiteto mokslininkai dalinsis tyrimų duomenimis, įžvalgomis ir ateities vizijomis.
