Ekspertinis komentaras
Europinė Santara: Europos Kultūros parlamentas Kaune
„Rugsėjo 8–10 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose ir renginiuose vyks Europos Kultūros parlamento sesija. Dažną suklaidins „parlamento“ pavadinimas: mes įpratę, kad parlamentuose dirba pagal partinius sąrašus išrinkti asmenys, kartais nelabai susigaudantys, ką ir kodėl čia jie veikia. Europos kultūros parlamentas (toliau EKP) yra nevyriausybinė organizacija, ir jos narių niekas nerinko, tik rekomendavo ir svarstė EKP komitetai. Panašiai yra priimami asmenys į įvairias draugijas: filosofų, sociologų, psichologų. Pagal savo tikslus ir veiklas EKP yra identiškas Santaros-Šviesos organizacijai pasaulio lietuvių tarpe: neformali, aprėpia daugelį šalių, joje veikia įvairūs su kultūros politika susiję asmenys. Svarbiausia, čia yra ne formalus atstovavimas, o gebėjimai, kultūrinis Europos pilietiškumas ir aktyvumas“, – rašo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis.
Kaip vaikai mokosi kalbėti?
Kaip žmogus mokosi kalbėti? Tai – vienas žaviausių ir sudėtingiausių raidos uždavinių, kuris prasideda nuo pat pirmojo vaiko riksmo. Bendrauti galima ir kitais būdais – mimikomis, šypsena, gestais, akių kontaktu – tačiau nemokėdami kalbėti prarastume pagrindinį būdą reikšti savo jausmus, išsakyti poreikius, dirbti, mokytis, bendrauti ir atlikti kitus kasdienius veiksmus.
Didžioji nasturtė – vaistinis, maistinis ir aplinką puošiantis augalas
„Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė: vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Lietuvos etnografiniuose regionuose šis augalas vadinamas įvairiais vardais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaistiniuose augaluose ir jų žaliavoje susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė turi ne tik gydomąjį poveikį, bet pagerina ir paįvairina maisto produktų biologinę vertę, kokybę ir saugą“, – rašo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė habil. dr. Ona Ragažinskienė.
Prasidėjęs naujas demografinis gimstamumo etapas nenuteikia viltingai
„Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius“, – teigia prof. dr. Aušra Maslauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
Lietuvos žolynų lobiai: Europa žiūri su pavydu
Tęsiantis geopolitinei ir ekonominei įtampai, ekspertai Lietuvai prognozuoja rūsčią žiemą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docento dr. Evaldo Klimo teigimu, iš tiesų turime pamirštą didelį rezervą, kuris 1939-aisiais mažą mūsų valstybę buvo iškėlęs į pirmąjį pasaulio sviesto eksportuotojų penketuką. Šis rezervas – mums visiems po kojomis ir akimis plytintys žolynų plotai. Ir dabar yra tas momentas, kada reikėtų ne verkšlenti dėl šalyje mažėjančio gyvulių skaičiaus, o sutelkus centrinės valdžios sprendimus ir regionų bendruomenių iniciatyvas žalienų produkciją žolę paversti pašarais, vertingais maisto produktais, biokuru, kurių pakaktų ir patiems, ir eksportui, ir humanitarinei pagalbai.
Prof. P. Punys: dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.
