„Autojutos“ direktorė Rasa Sinkevičienė: tikroji karjera – daryti tai, kas patinka

Rasa Sinkevičienė

„Verslas – ne rungtynės, kur aišku: laimėjai arba pralaimėjai. Tu arba veiki gerai, keitiesi, adaptuojiesi prie rinkos, arba… ne. Nėra nugalėtojų ar pralaimėtojų – yra tie, kurie sugeba judėti pirmyn“, – įsitikinusi naujų ir naudotų automobilių prekyba bei jų servisu užsiimančios įmonės „Autojuta“ generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Rasa Sinkevičienė.

Pokalbyje su 30 metų veikiančios įmonės vadove – apie suvokimą praplečiančias studijas, darbą, už kurį niekas nemoka, verslo ir psichologijos derinimą, sėkmės formulę ir pasididžiavimą lietuviškais verslais.

Studijos – ne instrukcija gyvenimui, o mąstymo treniruotė

Į VDU Rasa stojo neturėdama aiškių lūkesčių. „Mokykloje man viskas sekėsi, tad pasirinkimų buvo ne vienas. Tuo metu populiariausia buvo medicina, teisė ir ekonomika. Apie mediciną net negalėjau pagalvoti, nes bijojau kraujo, teisė atrodė nuobodi, o ekonomika tuomet buvo visiškai nauja sritis. Tai ir sugalvojau pabandyti“, – prisimena R. Sinkevičienė.

Rinkdamasi verslo ir vadybos studijas VDU, būsima studentė nežinojo, kur ją nuves jos pasirinktas kelias. Bet, pasak R. Sinkevičienės, tai nėra blogai. „Į studijas stojau tiksliai nežinodama, ką jos man duos. Bet šiandien galiu drąsiai pasakyti – nesigailiu nė kiek. Studijos buvo labai įdomios ir davė labai daug“, – sako ji.

Pašnekovė pabrėžia, kad studijos nėra greitas bilietas į konkrečią darbo vietą. „Studijos formuoja mąstymą, praplečia pasaulėžiūrą, suvokimą apie pasaulį ir apie save. Bet jokios studijos neišmoko taip, kad jas pabaigęs ateitum į darbą jau mokėdamas viską. Taip paprasčiausiai nebūna“, – teigia R. Sinkevičienė, pridurdama, kad studijų vertė labai priklauso nuo paties žmogaus įsitraukimo.

„Kiek išmoksi, labai priklauso nuo to, kiek pats nori išmokti. Be darbo nieko nėra. Net genijai labai daug dirba, kad kažko pasiektų“, – sako ji.

Smalsumas – tai investicija į save

R. Sinkevičienė įsitikinusi, kad svarbios ne tik plačios aprėpties studijos, bet ir tai, ką veiki po paskaitų: „Man beprotiškai daug davė ir dalyvavimas studentų ekonomistų organizacijoje AIESEC – vykdėme projektus, dalyvavome įvairiose veiklose, kurios realiai augino.“ Pašnekovė tikina, kad savanoriškos veiklos labai daug pasako apie žmogų. „Kai žmogus dirba tai, už ką niekas nemoka, jis atsiskleidžia geriausiai – kaip jis dirba, kokios jo vertybės, koks jo charakteris“.

Rasa džiaugiasi, kad ryšiai iš tų laikų išliko iki šiandien – su buvusiais AIESEC nariais ir kursiokais vis dar palaiko ryšį, kartu dirba ar bendradarbiauja.

Studijų metu R. Sinkevičienė pasinaudojo VDU teikiama galimybe rinktis gretutines studijas – šalia verslo studijavo ir psichologiją. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, bet iš tikrųjų ir verslas, ir psichologija – apie žmones. Psichologija man buvo be galo įdomi: kai pradedi gilintis į save, geriau supranti kitus. Tik konsultavimo paskaitose suvokiau, kad psichologe dirbti visgi negalėčiau“, – nusijuokia R. Sinkevičienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad skirtingų sričių derinimas padeda matyti plačiau, o ypač šiandien, kai viskas keičiasi itin greitai:

„Kai 1993 metais stojau į universitetą, daug kas dar buvo nauja ir neaišku. Bet man atrodo, kad ir dabar esame panašiame virsmo periode. Specialybės vėl keičiasi labai stipriai. Prieš 5–10 metų IT atrodė garantuota ateitis, o dabar matome, kad poreikis ir profilis kinta – dalies atlyginimai mažėja, darbuotojai atleidžiami.“

Rasa pasakoja, kad universitetas jai buvo erdvė išbandyti kuo daugiau. „Kai esi smalsus, tau viskas įdomu“, – šypsosi ji. Studijų metais lankė vokiečių, japonų kalbų paskaitas, domėjosi Japonijos visuomene. „Turėjome atvykusį japoną dėstytoją – buvo labai įdomu. Kitas mąstymas, kita kalbos struktūra… Ir per tai pradedi suprasti, kad pasaulis gali būti visai kitoks.“

Veikli studentė norėjo išbandyti viską, ką siūlo artes liberales principus puoselėjantis universitetas. Be viso to, ji dar ir dirbo, mokėsi gerai, gaudavo stipendiją. Ir nors krūvis buvo didelis, ši patirtis iki šiol atrodo svarbi. „Reikėjo tikrai daug dirbti. Bet aš manau, kad taip ir turi būti. Studijos juk yra investicija į save – kiek pasiimsi, tiek ir gausi,“ – teigia pašnekovė.

Rasa Sinkevičienė

Vadovauti, tai dirbti su žmonėmis

Šiuo metu vadovaujanti beveik 200 darbuotojų turinčiai įmonei, R. Sinkevičienė pasakoja buvusi šalia nuo pat „Autojutos“ pradžios: „Tai šeimos verslas, tad turėjau galimybę stebėti, kaip įmonė nuo kelių darbuotojų pamažu plečiasi iki dabartinio dydžio, ir prie to augimo prisidėti. Kartu su įmone augau ir aš“, – pasakoja ji.

„Savo darbą labai mėgstu, patinka dirbti kartu su žmonėmis, matyti, kaip jie auga, kaip tobulėja, kaip vystosi, kaip vyksta procesai tarp žmonių – tiek darbuotojų, tiek klientų. Tam tikrais momentais būna sunku, bet manau, kad visur veikia tie patys principai – be disciplinos, struktūros ir sistemos, visur reikia ir žmoniškumo, sugebėjimo kalbėtis, rasti sprendimus“, – apie vadovavimo didelei įmonei niuansus pasakoja R. Sinkevičienė.

„Svarbiausia, kad įmonėje dirbtų žmonės, kurie yra savo srities specialistai. Ar tai būtų vadybininkai, ar šaltkalviai, ar elektrikai, ar automobilių plovėjai – žmonių gali būti daug, bet svarbiausia, kad tinkamas žmogus būtų tinkamoje vietoje, kad jis atsakingai atliktų savo darbą, būtų motyvuotas, gebėtų bendradarbiauti. Tuomet viskas vyks sklandžiai“, – įsitikinusi R. Sinkevičienė.

Dažnai per darbo pokalbius žmonės sako, kad jų tikslas būti direktoriais, vadovauti įmonei ar turėti savo verslą, nes taip yra suprantama karjera. „Karjera – tai geriausiai daryti tai, kas tau pačiam labai patinka“, – įsitikinusi R. Sinkevičienė.

„Gali būti geriausias automobilių mechanikas pasaulyje – ir tai bus tikra karjeros viršūnė, jei tik šis darbas tau patiks. O kiek yra nelaimingų žmonių, kurie vadovauja įmonėms ar turi savo verslą, bet tai jiems visiškai nesuteikia laimės.“

Versle svarbi ir sėkmė

Kalbėdama apie verslą, R. Sinkevičienė teigia, kad šalia visų pastangų ir strategijų yra ir sėkmė.

„Turi suvokti, kokioje rinkoje ir ką tu veiki, bet viskas gali staiga pasikeisti. Gali daryti viską puikiai, bet staiga kaimyninėje šalyje atsiranda konkurentas, kuris tą patį produktą parduoda gerokai pigiau. Ir viskas. Situacija keičiasi akimirksniu. Ir negali tam būti pasiruošęs – juk nežinai, kam tiksliai ruoštis. Taip, privalu stebėti tendencijas, jas analizuoti, ruoštis ir galvoti, kaip prisitaikyti prie rinkos, bet nenuspėsi, pavyzdžiui, COVID pandemijos. Tai kaip atskiras menas – sugebėti, nutikus netikėtai situacijai, su ja susitvarkyti ir adaptuotis“, – įsitikinusi R. Sinkevičienė.

2020 m. visą pasaulį apėmusią COVID pandemiją „Autojutos“ vadovė įvardija kaip didelį išbandymą verslui. „Labai didžiuojuosi visais Lietuvos verslais, kurie prisitaikė, išsilaikė, o kai kurie dar labiau išaugo. Man tai tikras fenomenas – kiek žmonės turi energijos, jėgų, idėjų“, – džiaugiasi R. Sinkevičienė.

Vis dėlto dabartinį ekonomikos atsigavimą R. Sinkevičienė mato ir kaip riziką verslams. „Kartais būna ir atvirkščiai – kai pelnas ir atlyginimai kyla, kai pasijauti per daug „kietas“ ir sėkmingas – apsnūsti. Tuomet ateina kažkas naujas ir labai greitai tave aplenkia. Todėl taip svarbu išlikti budriems ir išlaikyti konkurencingumą. Manau, lietuviai tą alkanumo jausmą – norą tobulėti ir augti – dar tikrai turi“, – sako R. Sinkevičienė.

Skaičiai, dirbtinis intelektas ir ateities sprendimai

Paklausta, kaip įvardytų „Autojutos“ sėkmės formulę, įmonės vadovė atsako, kad sėkmę lemia čia dirbantys žmonės ir kuriami produktai. „Visada laikėmės gan nuoseklios augimo politikos, nebuvome labai „agresyvūs“ – ką uždirbdavome, investuodavome, nesikoncentruodavome į „Excel“ eilutes, o tiesiog stengdavomės atlikti savo darbą kaip įmanoma geriau. Manau, kai susitelki į darbą, tuomet visus tuos norimus skaičius pavyksta pasiekti savaime“, – sako R. Sinkevičienė.

Kalbai pasisukus apie šiuo metu vis dažniau aptariamą dirbtinį intelektą (DI), R. Sinkevičienė jį įvardija kaip galimybę, o ne grėsmę. „Manau, kad DI daug ką rinkoje pakeis ir daug kam turės įtakos, bet aš į tai žiūriu kaip į teigiamą dalyką, kaip į galimybę. Nors turės praeiti dar daug laiko, kol išmoksime šia galimybe naudotis teisingai. Sakyčiau, kad DI gali būti ir gėris, ir blogis, priklausomai nuo to, kaip jį panaudosi“, – sako R. Sinkevičienė.

„Apskritai gyvenime labai daug kas priklauso nuo žmogaus minties, požiūrio ir įsitikinimų. Vieniems jokių problemų niekada nėra, o kitiems jos nuolatinės. Ir dažnai tai paties žmogaus problema. Juk jei galvoji, kad bus blogai, tai taip ir bus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad ir ištikus problemai turi galvoti ne apie tai, kaip blogai, kad ji ištiko, o kaip judėti į priekį ir ją spręsti.

Jaunam žmogui R. Sinkevičienė pataria imti iš gyvenimo ir studijų viską, ką gali: „Mums kartodavo – ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Faktus gali pamiršti, bet gebėjimas mąstyti, sisteminti informaciją ir priimti sprendimus lieka – būtent tai ir yra svarbiausia.“

„Būkite smalsūs, žiūrėkite į viską plačiau, ir, svarbiausia – klausykite savo širdies. Darykite tai, kas jums svarbu, kas jums įdomu, o ne tai, ką „reikia“, tuomet būsite geresni už visus tuos, kurie dirba dėl pinigų. Nebijokite įdėti daug darbo, savanoriauti, padėti, daryti už „ačiū“. Juk žmogus yra laimingas tada, kai jis sugeba būti naudingas kitiems“, – įsitikinusi R. Sinkevičienė.