Ar esame pakankamai atviri studentų su negalia sportinei veiklai?

256

Kasmet gruodžio 3 dieną visame pasaulyje yra minima Tarptautinė žmonių su negalia diena – tai proga, atsisukti ir atkreipti dėmesį į žmonių, turinčių negalią situaciją visuomenėje. Šiandieniniame pasaulyje šie asmenys savo kasdienybėje vis dar susiduria su atskirtimi ir įvairiomis kliūtimis, kurios neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Dėl nuolat greitėjančio gyvenimo tempo ir kasdienybę lengvinančių išmaniųjų technologijų, dažnai pasineriame į komfortą ir pamirštame fizinį aktyvumą, kuris yra vienas iš svarbiausių sveikesnės gyvensenos aspektų, didinančių ne tik fizinį pajėgumą, bet ir emocinę sveikatą bei  gyvenimo įvairovę. Fizinio aktyvumo klausimas kasdien tampa vis aktualesnis, tačiau ar susimąstome, kaip sekasi didinti žmonių su negalia motyvaciją aktyviau leisti laisvalaikį, įtraukiant juos į sportines veiklas, keliant žmonių su negalia pasitikėjimą savo galimybėmis ir jėgomis, mažinant socialinę atskirtį ir formuojant visapusišką įtrauktį į visuomeninį gyvenimą,

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje, kurios padalinys – VDU Sporto centras, 2021 m. įgijo Lietuvos paralimpinės komandos simbolį „Gilę“, o kartu tapo pirmuoju objektu Kaune, gavusiu tokį įvertinimą. Šis simbolis visoje Lietuvoje žymi sporto infrastruktūros objektus, pritaikytus asmenims, turintiems negalią. Šiemet lipdukas su Lietuvos paralimpiečių simboliu gile papuošė ir naująjį, didžiausią šalyje universitetinį Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą.

Šios dienos progą apie studentų, turinčių negalią, sportą kalbėjome kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu, VDU absolventu Mindaugu Biliumi, bei VDU Švietimo akademijos docente dr. Aušra Lisinskiene.

Lietuvos paralimpinio sporto laimėjimai ir iššūkiai

Lietuvoje paralimpinis sportas šiuo metu gali pasidžiaugti savo sportininkais ir jų pasiekimais: Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse Lietuvos atstovai iškovojo tris bronzos medalius, kasmet iš Europos ir pasaulio čempionatų medalius veža plaukikai, lengvaatlečiai, o šiemet Europos čempionate suspindėjo ir dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pastebi, jog visuomenė yra įpratusi sėkmę sporte matuoti medaliais ir pasiekimais svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Jo manymu, medaliai yra tik paradinė sporto pusė, kasdien reikia įdėti daug sunkaus darbo, kad jie būtų iškovoti.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos paralimpiniam komitetui pavyko pasiekti labai svarbų laimėjimą – šiais metais buvo sulygintos visų sportininkų stipendijos, tad dabar paralimpinio sporto atstovai turi daug geresnes finansines galimybes ruoštis svarbiausiems startams, –  iškovotu svarbiu pasiekimu džiaugiasi M. Bilius. – Dar anksčiau esame pasiekę, jog dešimt procentų Sporto fondo pinigų atitektų žmonių su negalia fiziniam aktyvumui skatinti, o tai yra rimta parama mūsų federacijoms ir klubams“.

Mindaugas Bilius (Dano Sodaičio nuotr.)

Paralimpinio komiteto prezidentas mato, jog sportavimo aplinka gerėja ir pastebi pasiektą didžiulį proveržį visuomenės požiūryje į paralimpinį sportą bei išaugusį šio sporto ir jo lyderių žinomumą. Tačiau tarp vykstančių teigiamų pokyčių, M. Bilius pripažįsta, jog sporto pasaulyje yra problemų, kurias išsprendus, pagerėtų sąlygos sportininkams.

„Sporto reforma atnešė teigiamų dalykų, bet kartu pažėrė daug iššūkių – Lietuvos paralimpinis komitetas dėl įstatymų pakeitimų neteko pagrindinių savo rėmėjų, o tai yra grėsmė mūsų veiklos tęstinumui, bet mes atkakliai dirbame ir ieškome rėmėjų, kad galėtume tęsti savo veiklą“, – pasakoja M. Bilius.

Prieinamiems sporto objektams – paralimpiečių kokybės ženklas

Lietuvoje kasmet daugėja žmonėms su negalia pritaikytų naujų sporto infrastruktūros objektų, yra atnaujinami ir pritaikomi senesni pastatai. Mindaugas Bilius pasakoja, jog Lietuvos paralimpinio komiteto atliktas neformalus tyrimas parodė, kad ne mažesnė problema nei vietų prieinamumo stoka yra informacijos apie galimybes sportuoti bei trenerių-specialistų, kurie dirbtų su negalią turinčiais žmonėmis, trūkumas.

„Informacijos trūkumo spragą siekiame užpildyti projektu „Mes draugiški negaliai“, kurio metu specialus lipdukas su paralimpiečių simboliu gile žymi prieinamus sporto objektus visoje Lietuvoje. Mūsų projektas ilgalaikis, žmonių su negalia fizinis aktyvumas auga, todėl manau, kad judame teisinga kryptimi. Džiaugiuosi, kad žemėlapyje yra ir VDU sporto infrastruktūros objektai, kad VDU studentai, turintys negalią, turi galimybę būti fiziškai aktyvūs. VDU yra sektinas pavyzdys integruojant studentus į visavertį studijų procesą. Dar smagiau, kad tai vyksta mano Alma mater – universitete, kuriame pats baigiau magistrantūros studijas“, – bendradarbiavimu su universitetu džiaugiasi M. Bilius.

Šių metų pavasarį simbolines giles sujungė virtuali programėlė „Parateam“ – tai interaktyvi erdvė, kurioje galima atrasti virtualų infrastruktūros žemėlapį, kuris jungia net kelis šimtus sporto objektų visoje Lietuvoje. Programėlėje kiekvienas gali rasti informaciją apie tai, kur gali sportuoti, kokios sporto šakos objekte kultivuojamos, sužinoti visas paralimpinio sporto naujienas.

„Parateam“ programėlė 

Įtrauktis sporte – ne tik fizinio aktyvumo, bet ir integracijos įrankis

Paralimpinis judėjimas glaudžiai bendradarbiauja su olimpiniu judėjimu, sportas pasaulyje tampa vis labiau įtraukus, žmonių su negalia sporto renginiai vyksta paraleliai sveikųjų renginiams, o ateities vizija yra, kad aukščiausio lygio sporto renginiai būtų bendri. „Kalbant apie lokalius pavyzdžius, Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatlečiai ir plaukikai jau kelerius metus sėkmingai dalyvauja nacionaliniuose čempionatuose kartu su olimpinio sporto atstovais“, – teigia M. Bilius.

Kuo daugiau fizinio aktyvumo iniciatyvų – tuo geriau studentų bendruomenei, aukštosioms mokykloms, visai švietimo sistemai. „Manau, kad iniciatyvos turi ateiti iš visų suinteresuotų pusių, o mes kaip Lietuvos paralimpinis komitetas esame pasirengę bendradarbiauti, kad sėkmingai siektume vieno tikslo – sveikos, tolerantiškos visuomenės,  kurioje gerai ir pilnavertiškai jaučiasi kiekvienas jos narys“, – pasakoja M. Bilius.

VDU Švietimo akademijos docentė dr. Aušra Lisinskienė pastebi, jog studentiški sporto renginiai turėtų kviesti visus studentus, turėti aiškią įtraukties sistemą, būti vykdomi sistemiškai bei sudaryti tinkamas sąlygas visiems. Docentė mano, jog vieningo ir sisteminio požiūrio bei strategijos sukūrimas padėtų išvystyti bendrą viziją ir atlikti nuoseklų darbą, kuris užtikrintų sportininkų sėkmę.

Doc. dr. Aušra Lisinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Džiugu, jog Lietuvos studentų sporto asociacija studentiškus sporto renginius vykdo, įtraukdami negalią turinčius studentus. Pavyzdžiui, VDU absolventas, aukšto meistriškumo badmintono sporto šakos atstovas Kazimieras Dauskurtas, dalyvavo Lietuvos studentų badmintono čempionate ir pasiekė puikių rezultatų, buvo vienas iš lyderių. Tokios įtraukties pavyzdys yra puiki istorija, tačiau ar visi negalią turintys asmenys yra įtraukti, vis dar lieka klausimas“, – pasakoja A. Lisinskienė.

VDU Sporto studijos – prieinamos visiems, mylintiems sportą

VDU Sporto studijos turi išskirtinai autentišką studijų programos koncepciją, tvirtas vertybes – jos yra atviros bei prieinamos visiems ir laukia visų studentų, kurie myli sportą. VDU siekia sudaryti tinkamai pritaikytas sąlygas negalią turintiems asmenims studijuoti ir sportuoti, VDU Judesio laboratorijoje ir  Sporto mokslo laboratorijoje atlikti nemokamus tyrimus ir testavimus, stebėti savo meistriškumą, fizines galias, gauti mokslininkų įžvalgas ir rekomendacijas.  Tai prisideda prie aukšto meistriškumo paralimpiečių pasiruošimo, ugdymo, jų stebėsenos, monitoringo. VDU turi vientisą sistemą ir suteikia visą reikiamą pagalbą – nuo infrastruktūros iki mentorių priežiūros, pagalbos finansiniais, stipendijų klausimais.

„Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) Sporto studijų programą akreditavo ir įvertino labai gerai, ypač pagirtinas siekis, sudaryti tinkamas sąlygas negalią turinčių studentų įtraukimui, jų integravimui, sukuriant tinkamą ir draugišką aplinką bei labiau prieinamą infrastruktūrą“, – įvertinimu džiaugiasi doc. Dr. Aušra Lisinskienė.

Docentė A. Lisinskienė pasakoja, jog šį rudenį startavusios Sporto studijos sulaukė didžiulio susidomėjimo, o studijuojančių tarpe yra ir negalią turinčių studentų. „Taip pat sėkmingai išleidome ir modulinių studijų laidą, kurios tarpe turėjome 10 absolventų, turinčių negalią. Glaudžiai bendradarbiaujame ir su Lietuvos Neįgaliųjų Sporto federacija, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi, plėtros vadove Asta Normante kartu vykdome seminarus, forumus sportininkams, treneriams ir visai visuomenei“.

Iš tiesų, visi drauge judame į priekį, žmonėms su negalia atsiveria vis daugiau galimybių sportuoti. Turime gerų pavyzdžių, idėjų, augame ir tobulėjame, siekiame to paties tikslo – didesnės įtraukties ir visuomenė įvairovės ne tik sporto, bet visose gyvenimiškose srityse. Visi drauge, aukštosios mokyklos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, žmonės turintys minčių ir pasiūlymų šia tema, galėtume suremti pečius ir susitikę viešos diskusijos metu aptarti, kokia linkme turime dirbti ir bendradarbiauti, kad žmonėms su negalia atsivertų dar didesnės galimybės, užsiimti fizinio aktyvumo veiklomis ar profesionaliu sportu Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus