Plazminės membranos pažaidų atstatymo mechanizmų bei ląstelių žūties po elektroporacijos tyrimai ir taikymas priešvėžinėje terapijoje
Anotacija
Šio tyrimo tikslas buvo ištirti elektroporacijos įtaką vėžio ląstelių membranos pažeidimui ir atstatymui bei išnagrinėti šių metodų poveikį ląstelių gyvybingumui ir vėžio gydymo efektyvumui. Tyrimo kontekstas buvo paremtas siekiu suprasti mechanizmus, kurie leistų optimizuoti šiuolaikines terapines strategijas vėžio gydymui.
Eksperimentai buvo atlikti, siekiant nustatyti elektroporacijos parametrus, kurie sukelia skirtingus ląstelių žūties tipus: staigų (dėl negrįžtamo membranos pažeidimo) ir atitolintą (kuomet poros užveriamos, ląstelių žūtis vyksta lėčiau). Taip pat buvo tiriama ANXA4 baltymo funkcija ląstelių membranos atstatyme po elektroporacijos. Kombinuoto gydymo (Ca2+ elektroporacija ir chemoterapija) efektyvumas buvo vertinamas naudojant skirtingas metodikas.
Tyrimo metu buvo stebima, kad elektroporacijos metu ištekėję viduląsteliniai junginiai (pvz., ATF, baltymai) neigiamai veikė ląstelių gyvybingumą. Tačiau ši terpė, kurią pavadino elektroporacijos supernatantu (EP SN), demonstravo galimybę slopinti arba atitolinti ląstelių žūtį. Be to, įrodyta ANXA4 agregacija ant membranos po elektroporacijos ir nustatyta jo svarba membranos pažeidimų atstatyme.Kombinuoto gydymo metodas su BLM (Ca2+ elektroporacija ir chemoterapija) aktyvino sisteminį imuninį atsaką prieš naviką ir efektyviai slopino jo augimą.
Rezultatai suteikė vertingą informaciją apie vėžio ląstelių atsaką į gydymą, leidžiančią suprasti skirtingų terapinių metodų įtaką. Pastebėti skirtingi ląstelių žūties būdai po elektroporacijos bei ANXA4 vaidmuo atstatant membraną atveria naujas galimybes ateities vėžio terapijoje. Kombinuoto gydymo metodo sinerginis poveikis taip pat parodo potencialą sukurti veiksmingas strategijas vėžio gydymui ir aktyvuoti organizmo imuninę sistemą prieš naviką.
Šios įžvalgos gali būti vertingos tolimesniems tyrimams siekiant plėsti žinias apie vėžio gydymą ir galimai pritaikyti šiuos atradimus klinikinėje praktikoje. Šio tyrimo išvados atveria duris naujoms vėžio gydymo strategijoms, galinčiomis pagerinti gydymo efektyvumą ir pacientų išgyvenamumą.
Darbą sudaro 4 pagrindinės dalys: įvadas, literašūros apžvalga, medžiagos ir metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados literatūros sąrašas ir santrauka anglų kalba, disertacijos tema pateiktų publikacijų sąrašas, autorės gyvenimo aprašymas, padėka.
