Faktorių, veikiančių nukleorūgščių elektropernašą į ląsteles, tyrimas
Anotacija
Nors elektroporacija yra pritaikyta daugelyje sričių, o supratimas apie elektrinių laukų poveikį ląstelėms ir viduląsteliniams procesams reikšmingai prasiplėtė, sąlyginai mažas nukleorūgščių pernašos efektyvumas išlieka platesnį metodo pritaikymą klinikoje ribojančiu veiksniu. Siekiant padidinti metodo pritaikomumą terapijoje šio tyrimo tikslas buvo įvertinti faktorius, galimai veikiančius nukleorūgščių elektropernašos į ląsteles efektyvumą. Tikslui pasiekti atliktas katijonų ir didesnių nukleorūgščių poveikio vertinimas, naudojant tėkmės citometriją ir konfokalinę mikroskopiją. Tyrimo metu pirmą kartą parodyta, jog ≤ 1mM Ca2+ koncentracijos mažina pDNR elektropernašos efektyvumą, koduojamo geno raišką bei ląstelių gyvybingumą. Be to, atskleista, jog nustatyti procesai yra būdingi išskirtinai Ca2+, kurie inicijuoja ne tik ląstelių žūtį, tačiau ir antrinius mechanizmus in vitro. Atlikus tyrimus in vivo, vertinant Ca2+ ir pDNR pernašos poveikį navikų augimo dinamikai, nustatytas efektyvumas inicijuojant ląstelių žūtį bei galimybė aktyvuoti sisteminį imuninį atsaką. Mažų nukleorūgščių (oligonukleotidų ir siRNR molekulių) atveju pirmą kartą parodytas naujas pernašos modelis, paremtas elektroforezės ir difuzijos kombinacija, molekulių patekimu per abi pralaidintos ląstelės puses bei lokalizacija branduolyje ir citoplazmoje. Tyrimo metu pirmą kartą įvertinta ir pDNR įtaka mažų nukleorūgščių elektropernašai į ląsteles ir nustatytas neigiamas poveikis siRNR pernašos efektyvumui.
