Elektriniais laukais pagrįstų priešvėžinės terapijos metodų sukeltas „bystander“ efektas
Anotacija
Elektriniais laukais pagrįstos priešvėžinės terapijos, tokios kaip elektrochemoterapija, kalcio jonų ir negrįžtamoji elektroporacija, yra perspektyvūs, tačiau lokalūs gydymo nuo vėžio metodai. Esminis šių terapijų trūkumas – nežinomas jų sisteminis poveikis organizmui. Šios disertacijos tikslas – įvertinti, ar elektriniais laukais pagrįsti priešvėžinės terapijos metodai sukelia „bystander“ efektą, kai pasikeičia greta poveikio vietos esančių, tačiau elektriniais laukais neveiktų, ląstelių gyvybingumas.
Tyrimo metu, „bystander“ efektas buvo vertinamas trijuose lygmenyse: monosluoksniu augančiose (2D) ir sferoidinėse (3D) ląstelių kultūrose in vitro bei kaip sisteminis „abscopal“ efektas gyvame organizme in vivo.
Šiame darbe pirmą kartą pasaulyje nustatyta, kad elektriniais laukais pagrįstos priešvėžinės terapijos sukelia „bystander“ efektą. Poveikis įrodytas tiek vėžinėse (4T1), tiek nevėžinėse (CHO-K1) 2D ir 3D ląstelių kultūrose. Nustatyta, kad priklausomai nuo naudojamų elektrinių laukų parametrų, „bystander“ efektas gali būti dvejopas – tiek neigiamas (slopinantis greta poveikio vietos esančių ląstelių gyvybingumą), tiek teigiamas (skatinantis gyvybingumą).
Svarbiausias tyrimo mokslinis naujumas – po poveikio elektriniais laukais pagrįstomis priešvėžinėmis terapijomis BALB/c pelėse gautas „abscopal“ efektas. Tai sisteminis atsakas, kai lokaliai gydant naviką,
sumažėja ir kitos, nuo gydymo vietos nutolusios metastazės. Disertacijos rezultatai atveria galimybes elektriniais laukais pagrįstas terapijas taikyti ne tik kaip lokalų, bet ir kaip sisteminį gydymo nuo vėžio metodą.
