Daugiafunkcinės žaliosios infrastruktūros ir ekosistemų paslaugų valdymas socialiniams ir ekologiniams poreikiams: pelkių atvejo analizė
Anotacija
Keičiasi visuomenės požiūris į gamtos vertybes ir gamtos teikiamos naudos poreikį. Dėl to, reikalingi moksliniai tyrimai. Disertacijoje naudojome tarpdisciplininį požiūrį, kuris nagrinėja tris pagrindines tvarumo sritis: 1) socialinius, 2) ekologinius ir 3) ekonominius aspektus. Šio darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių paslaugų svarbą, paplitimą, apsaugos būklę ir ekonominę vertę žmonių gerovei Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių paslaugų sąsajos ir jų nauda visuomenei nėra suprantama (pvz.: pelkiniai miškai nebuvo svarbūs visuomenei). Tačiau jų teikiamos ekosisteminės paslaugos buvo laikomos svarbiomis (t. y. vandens valymas, potvynių kontrolė ir t. t.). Antra, pelkinių miškų apsaugos trūkumų analizė parodė, kad jų apsaugą reikia stiprinti, norint pasiekti tarptautinius tvarumo tikslus. Trečia, septynių ekosisteminių paslaugų rodiklių (t. y. drenažo palaikymo, pelkių atkūrimo, vandens sulaikymo, medienos gamybos ir trijų rūšių anglies sekvestracijos) analizė parodė, kad pelkinių miškų sausinimas, gali atnešti (~296 mln. eurų per metus) nuostolių, dėl tradicinio miškų valdymo, siekiant padidinti medienos prieaugį. Tačiau rezultatai rodo, kad nusausintų pelkinių miškų atkūrimas naudingas (~157 mln. eurų per metus). Šioje disertacijoje pateikiamos rekomendacijos politikos formuotojams, planuotojams ir suinteresuotosioms šalims tvariam miškų kraštovaizdžio valdymui.
