Alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui lavinant insultą patyrusių pacientų kognityvines funkcijas
Anotacija
Insultą patyrę asmenys net ir po reabilitacijos patiria išliekančius įvairaus spektro sutrikimus, o tyrimai atskleidžia, kad kognityvinių funkcijų sutrikimo lygis didėja. Pamatinės kognityvinės funkcijos – atrankinis regimasis dėmesys ir trumpalaikė regimoji atmintis – susijusios su alocentrine ir egocentrine regimosios informacijos apdorojimo sistema. Iki šiol egocentrinės ir alocentrinės perspektyvos reikšmė insultą patyrusių pacientų kognityvinei reabilitacijai yra nežinoma. Tyrimai kognityvinės neuroreabilitacijos srityje yra fragmentiški: trūksta išsamių užduočių aprašymo, neįvertinamas jų tinkamumas, panaudojamumas, neatsižvelgiama į sociodemografinius ir klinikinius veiksnius, stokojama kompleksinės užduočių poveikio analizės.
Disertacijos tikslas – atskleisti alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos tiesioginį, netiesioginį artimąjį ir tolimąjį poveikį lavinant insultą patyrusių pacientų atrankinio regimojo dėmesio ir trumpalaikės regimosios atminties funkcijas. Disertacijos tyrimą sudaro dvi dalys: užduočių parengimas ir tyrimo atlikimas. Pirma, aprašomas detalus alocentrine ir egocentrine perspektyva grįstų užduočių, skirtų lavinti atrankinį regimąjį dėmesį ir trumpalaikę regimąją atmintį, rengimo procesas, tinkamumo, validumo ir panaudojamumo įvertinimas. Antra, atliktas pakartotinių matavimų kontroliuojamų atsitiktinių imčių tyrimas, kuriuo įvertintas užduočių tiesioginis, netiesioginis artimasis ir tolimasis poveikiai.
