Akį džiugina, bet gali veikti toksiškai

211

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo žalioji klasė „Riešutėlis“ tapo stebuklinga pieva – akys raibsta nuo pavasario šaukliais vadinamų augalų žiedų ir trapaus, grakštaus jų grožio. Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, na o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.

Žalioji klasė „Riešutėlis“, įsikūrusi VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus teritorijoje (Vilties g. 8), kaip gamtos ir vaistinių augalų pažinimo edukacinė priemonė gyvuoja nuo 1960 m. Mokslinių kolekcijų teritorija yra uždara ir lankoma darbo dienomis individualiai susitarus. Pavasarį ši klasė verčia aikčioti: tiek daržinių krokų (Crocus sativus L.) vienoje vietoje ne dažnai galima išvysti. Šalia jų žiedus kelia baltažiedžiai eleborai (Helleborus niger) dvokiantieji eleborai (Helleborus Foetidus), gėlių kilimą paįvairina baltosios snieguolės (Galanthus nivalis L.), pavasariniai erančiai (Eranthis hyemalis (L.) Salisb.). Kol augalais gėrimės, grėsmė nekyla, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai be medicinos srities specialistų rekomendacijų imamasi gydytis augalinės kilmės preparatais.

Savigyda vaistiniais augalais – pavojinga

„Yra ligų, kurioms gydyti būtinos chirurginės intervencijos ir sintetiniai vaistiniai preparatai, kuriuos skiria gydytojai. Augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai. Televizijoje, žurnaluose skleidžiama populistinė reklama apie gydymąsi augalinės kilmės vaistiniais preparatais yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tokią pat žalą daro populiarūs nerecenzuoti leidiniai apie vaistinius augalus ir gydymąsi jais pagal rekomenduojamus receptus“, – pastebi VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. Ona Ragažinskienė. Mokslininkė pateikė pavyzdį – eleborą (Helleborus L.), liaudyje vadinamą čeru, rusiškai – „moroznik“, vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vaistinį augalą, kuriame kaupiasi širdį veikiančių glikozidų. Žaliava – šakniastiebių ir šaknų milteliai – kaip „gydymo priemonė“ neįrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą, todėl ji dėl toksiškumo nevartojama medicinoje gydymo tikslams. Išvertus eleboro pavadinimą iš graikų kalbos, jis reikštų mirtiną maistą.

Svarbiausia – saikas

Labiausiai žaliojoje klasėje „Riešutėlis“ dėmesį atkreipia daržiniai krokai. Tai – vaistinis, prieskoninis, dažinis ir dekoratyvinis daugiametis augalas, priklausantis vilkdalginių  (Iridaceae Juss.) šeimai. „Vaistinė augalinė daržinio kroko žaliava – ryškiai raudonai oranžinės spalvos krokų žiedų purkos, vadinamos šafranu – ruošiama išsiskleidus žiedams. Viename žiede yra trys aromatingos purkos, kuriose kaupiasi nuodingi dariniai alkaloidai, eteriniai aliejai, flavonoidai, karotenoidai, A, B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos. Žiedai yra skinami rankomis, tad šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje: vieno kilogramo kaina – apie 8000 Eur.“, – teigia prof. O. Ragažinskienė. Šafranas naudojamas maisto pramonėje, kaip natūralus dažas. Šis prieskonis yra saikingai vartojamas indų, arabų ir turkų virtuvėse, gaminant kepinius, pudingus, padažus bei daržovių, makaronų ir ryžių patiekalus. Anot mokslininkės, šis augalas medicininiu požiūriu yra mažai ištyrinėtas.

Daugiausia šafrano – apie 90 proc. – išgaunama Irane, tačiau plantacijų yra ir kitose šalyse: Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje šis augalas yra introdukuotas, dauginamas gumbiasvogūniais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Gerai auga lengvame neįmirkusiame priesmėlio ir priemolio dirvožemyje, atsparus šalčiui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.