7000 km dviračių žygyje fiksuoja tvaraus ūkininkavimo pavyzdžius

227

Iš Marijampolės kilusį Luką Paltanavičių šiandien pelnytai galima vadinti žmogumi, drąsiai žiūrinčiu į akis naujiems iššūkiams. Krašto apsaugos savanoris, „Misija Sibiras“ dalyvis šiuo metu su bendraminte olande Aisha Hassan per Europos, Azijos ir Afrikos žemynus iš Nyderlandų 7000 km dviračiais mina į Tanzaniją. Judviejų tikslas – remiantis skirtingų šalių pažangių ūkių patirtimis kaupti ir skleisti žinias apie tvarios žemdirbystės reikšmę bei sukurti apie tai dokumentinį filmą. L. Paltanavičius taip pat tikisi svetur užmegzti bendradarbiavimo ryšius su išskirtiniais  ūkiais, į kuriuos pagal mainų programą ERASMUS+ būtų tikslinga vykti pasimokyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentams.

Dviračių žygyje – svarbi misija

Sėkmingai baigęs bakalauro studijas VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, L. Paltanavičius „žaliąją“ kryptį pasirinko ir magistrantūrai. Vaikinas teigia, kad mokantis Akademijoje su dėstytojais nuolat diskutuodavo apie žmonijai kylančius naujus iššūkius ir svarstydavo, kas gali padėti juos įveikti. Dėstytojai tuomet tvirtindavo, kad globaliame šiandienos pasaulyje neįkainojamą vertę sprendžiant problemas įgyja ne tik žinios, bet ir tarptautinė patirtis. Tad magistrantūros studijas Lukas pasirinko Nyderlanduose – ši valstybė Europoje ir pasaulyje yra viena lyderių vystant žiedinę ekonomiką ir bioekonomiką.

Praėjusio pavasario pradžioje L. Paltanavičiui ir jo bendramokslei A. Hassann  buvo įteikti geriausiai pasaulyje žemės ūkio mokslų srityje besispecializuojančios aukštosios mokyklos – Vageningeno universiteto (Wageningen University & Research) magistro diplomai (šiame universitete studijuoja jaunuoliai iš 120 pasaulio šalių), o jau gegužę jaunieji tyrėjai ryžosi leistis į 7000 km dviračių žygį. Jų misija – lankantis skirtingų žemynų, skirtingo ekonominio išsivystymo šalių ūkiuose atskleisti jų patirtis bei sukurtoje kino juostoje parodyti, kokiomis priemonėmis žmonės stengiasi užkirsti kelią klimato kaitai, pasaulio dirvožemio dykumėjimui, kaip kuriami „žali“ ateities ūkiai ir naujos maisto grandinės. Pačių žygeivių teigimu, studijuodami Vageningeno universitete jie sužinojo labai daug nerimą keliančių globalių, su maisto užtikrinimu susijusių dalykų, todėl norėjo praktiškai pamatyti kaip su šiomis problemomis šalys dorojasi politiniu lygmeniu bei pavienių entuziastų pastangomis ir pasisemti įkvėpimo. Sąraše – tokios praktikos kaip komposto gamyba iš vietinių žaliavų, mulčiavimas, vandens surinkimas ir išlaikymas dirvožemyje, erozijos mažinimas, tarpinių pasėlių auginimas, vėjo užtvarų įrengimas ir t.t.

Skatina naudotis ekonomiškiausia ir aplinkai draugiškiausia susisiekimo priemone

Savo misiją lietuvis ir olandė planavo tris mėnesius. Ūkių atranka vyko konsultuojantis su savo universiteto mokslininkais, taip pat su šalyse, kurias planuota aplankyti, reziduojančiais Nyderlandų žemės ūkio atašė. Be abejo, aktyviai naršyta ir socialinė medija, kur savo įspūdžiais dalijasi kiti keliautojai. Anot Aišos, ūkius, kuriuose planuota stažuotis, šiais laikais galima  pasiekti ir kur kas spartesniais bei fizinių jėgų nereikalaujančiais būdais, tačiau dviračiai buvo pasirinkti dėl kelių svarių priežasčių. „Pirma – tai draugiškiausia aplinkai transporto priemonė. Įgyvendinant tvarumo skatinimo misiją, nebūtų teisinga tuo pačiu metu didinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Todėl nusprendėme gerokai iš anksto įsigytus lėktuvų bilietus grąžinti atgal. Nepavyko atsisakyti tik dviejų skrydžių – iš Graikijos į Jordaniją, nes keleivinių laivų šiuo maršrutu tiesiog nėra ir dėl įtampos Pietų Sudane bei Etiopijoje norime išvengti mynimo dviračiais šių šalių teritorijomis. Taip pat turime tikslą įkvėpti žmones visame pasaulyje perimti olandų tradiciją naudotis ekonomiškiausia ir aplinkai draugiškiausia susisiekimo priemone. Be to, važiuodamas dviračiu gali stebėti ir dokumentuoti besikeičiančius aplinkos vaizdus, socialinius, ekonominius pokyčius, kurių neįmanoma užfiksuoti naudojantis greitai judančiomis transporto priemonėmis“, – teigia A. Hassan.

Įveikto maršruto žemėlapyje – jau 9 šalys ir 16 ūkių

L. Paltanavičius ir A. Hassan jau yra pervažiavę Vokietiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercogoviną, Juodkalniją, Albaniją, Graikiją, Jordaniją. Kompanjonai kelionės metu jau padirbėjo ir patirties pasisėmė 16 ūkių. Šiuo metu jiedu pasiekę unikalią žaliąją dykumos oazę SEKEM Egipte. SEKEM – organizacija, kurioje veikia biodinaminiai ūkiai, maisto, medvilnės perdirbimo, vaistų gamybos įmonės, taip pat Valdorfo pedagogikos principais pagrįsta mokykla, atvira bet kokios religinės ar etninės kilmės mokiniams, profesinio mokymo centras, kolegija ir Heliopolio darnios plėtros universitetas. SEKEM tikslas – regeneratyviu ūkininkavimu atkurti ir išlaikyti dirvožemio gyvybingumą, biologinę gamtos įvairovę bei remti socialinį ir kultūrinį Egipto vystymąsi.

Aiša ir Lukas turėjo išskirtinę galimybę tapti Egipte vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP27, kurios tikslas  – užtikrinti visapusišką Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, dalyviais. Su tvariomis, į žalią planetos ateitį orientuotomis SEKEM ūkio technologijomis buvo supažindinami šiame ūkyje apsilankę pasaulio šalių lyderiai.

L. Paltanavičiaus ir A. Hassan dviračių žygio eigą galima stebėti „Instagram“ paskyroje. Finansiškai paremti jaunuosius tyrėjus galima pasinaudojus rekvizitais, nurodytais tinklalapyje www.cycletofarms.com arba susisiekus asmeniškai el. paštu info@cycletofarms.com.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus