Vytauto Didžiojo universitetas

100 VDU istorijos datų

Lietuvai šie metai ypatingi – švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga kviečiame trumpam stabtelėti, atsigręžti į praeitį ir peržvelgti, kuo universitetas gyveno, kaip mainėsi ir keitėsi per visus šiuos metus.

Jeigu Jūs norite prisidėti ir žinote svarbų įvykį, kurį būtina įtraukti į šį sąrašą, informaciją prašome atsiųsti: komunikacija@vdu.lt. Sąrašas yra nuolat atnaujinamas. 

Data  Įvykis
1920-01-27 Aukštųjų kursų įsteigimas.
1920-04-01 Įsteigiama ELTA telegramų agentūra.

Prof. J. Eretas paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi.
1922-02-16 Atidaromas Lietuvos universitetas Kaune.

Be Lietuvos universiteto įsteigimo nebūtų modernaus Lietuvos mokslo.
1923-06-08 Iškilmingai pašventintas Konstantino Regelio pastangomis įkurtas Lietuvos universiteto Botanikos sodas. Prof. K. Regelis buvo ir pirmasis sodo vedėjas.
1925 Prof. K. Regelis – pirmasis Lietuvos botanikas, aprašęs naują mokslui augalų bendriją – asociaciją Poo trivialis-Alopecuretum pratensis
1925 Lietuvos universiteto (vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto) rektorius prof. M. Romeris padėjo pagrindus  Lietuvos konstitucinei teisei. Žymiausi jo veikalai: „Reprezentacija ir mandatas”, „Administracinis teismas“, „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“, „Lietuvos konstitucinės teisės”, paskaitų ciklas „Valstybė ir jos konstitucinė teisė“. Jo darbas „Lietuvos sovietizacija 1940-41 metais“ laikomas Lietuvos Sąjūdžio idėjiniu veikalu.
1926 Botanikos sodo teritorijoje prof. S. Kolupailos pastangomis atidaryta ir pradėjo veikti hidrometrinė laboratorija, veikianti ir šiandien (įtraukta į technikos paveldo objektų sąrašą). Hidrometrinė laboratorija nuo pat įkūrimo buvo unikalus techninis statinys. Manoma, kad tai  – vienintelis Europoje atviro tipo tiesialinijinis (stačiakampis) hidrometrinių suktukų kalibravimo baseinas.
1930 Išleistas pirmasis VDU „Darbai ir Dienos“ numeris. Žurnalo leidimas nutrūko karo ir okupacijos metais. Atkūrus universitetą žurnalas leidžiamas lig šiol, tęsdamas 1930–1940 metais ėjusio pirmtako humanitarinę linkmę ir numeraciją.
1930-06-07 Prezidentas A. Smetona skelbia Lietuvos universiteto vardo įstatymą – Lietuvos kunigaikščio  Vytauto Didžiojo garbei Lietuvos universitetas pavadinamas Vytauto Didžiojo universitetu.
1931 Pastatytas VDU Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos institutas, kuriame įkurtos fizikos, geofizikos, organinės, neorganinės ir fizinės chemijos laboratorijos.
1931 Botanikos sodas pradėjo leisti pirmąjį botanikos mokslinį žurnalą VDU Botanikos sodo raštai (Scripta Horti Botanici Universitatis Vytauti Magni).
1932 Profesionaliosios egiptologijos pradžia Lietuvoje. VDU doc. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė išleidžia pirmąsias mokslines knygas apie Egiptą lietuviškai. Ši mokslininkė per savo gyvenimą publikavo daug knygų, straipsnių, sukaupė Egipto senienų kolekciją.
1935 Prof. K. Regelis išleido pirmąjį lietuvišką augalų sistematikos vadovėlį.
1936 Išleista kelių autorių parengta, VDU dėstytojo A. Šapokos redaguota knyga „Lietuvos istorija“, ilgą laiką buvusi pagrindinė Lietuvos istorijos mokymosi ir studijų knyga.
1938 Užbaigta ir atidaryta lankymui didžiausia Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija.
1938 Išleistas pirmasis monografijos „Lietuvos paukščiai“ tomas, autorius – VDU prof. T. Ivanauskas. Ši išsamus mokslo veikalas vėliau buvo papildytas dar dviem tomais.
1939 Pagal Paryžiaus architektų U. Cassan ir E. Ouchanoff projektą pastatytos VDU klinikos, kurios turėjo daugiau kaip 1000 lovų ir kurių statybai išleista apie 12 mln. litų.
1950 Išleistas universalus, daugelio krypčių studijoms tinkamas, kelių leidimų sulaukęs ir ne vienos studentų kartos naudotas vadovėlis „Aukštoji matematika“ (2 tomai), kurio autorius VDU (sovietų valdžios tuo metu pervadinto į Kauno universitetą) doc. A. Matulionis.
1967 Pirmasis atkurto VDU rektorius prof. dr. A. A. Avižienis paskelbė atsparumo gedimams (angl. fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame pasitaisančiame kompiuteryje STAR (angl. Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service). Apdovanotas Eckert-Mauchly Award 2012, taip pat aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi („Silver Core“). Už nuopelnus Lietuvai 1998 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu.
1967 Tarptautiniame veislių registre užregistruotos pirmosios lietuviškos raktažolių (Primula) veislės „Lietuvaitė“, „Jadvyga“ ir „Jaunystė“, o 1979 metais – pirmosios lietuviškos bijūnų (Paeonia) veislės „Garbė Motinai“, „Prof. K.Grybauskas“, „Virgilijus“. (Veislių autorė – O. Skeivienė).
1968 Už mokslo ir projektinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ prof. V. Stauskui su bendraautooriais suteikta Valstybinė premija.
1972 Už Vienybės aikštės Kaune architektūrinį ansamblį prof. V. Stauskui suteikta Valstybinė premija.
1980 Už darbų ciklą „Statistinių identifikavimo ir diagnostikos metodų sukūrimas ir įdiegimas” prof. V. Kaminskui kartu su prof. A. Nemura ir prof. J. Dulevičiumi suteikta Valstybinė mokslo ir technikos premija.
1986 Už darbų ciklą skaitmeninės mechanikos srityje prof. I. Skučui kartu su kitais bendraautoriais buvo paskirta Valstybinė mokslo ir technikos premija.
1987 Už darbų ciklą „Joninė implantacija į puslaidininkius ir dielektrikus (1976-1986)” prof. L. Pranevičiui suteikta Valstybinė mokslo ir technikos premija.
1989-04-28 „Aukuro “ klubo iniciatyva surengtoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas.
1989-10-30 Įkuriamas pirmasis atkurtojo VDU mokslo centras „Informatika“, kurio steigėjai – VDU ir Lietuvos mokslų akademija ir kurio direktoriumi skiriamas prof. V. Kaminskas. Centrui pavedama vienyti akademinio ir taikomojo mokslo tyrimus gerinant studijų lygį ir rengiant aukščiausios kvalifikacijos mokslo darbuotojus informatikos srityje.
1990 Už fotografijų kolekcijas „Atlaidai“, „Atminties sodai“, „Paskutinieji namai“ dr. R. Požerskiui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
1991 Oficialiai įsteigtame VDU Menų fakultete pirmą kartą Lietuvoje pradėtos unikalios vakarietiškos integruoto menotyros modelio, jungiančio įvairių menų tyrimus, studijos. Inovatyvus požiūris pirmą kartą Lietuvoje apjungė vizualių (dailė, architektūra, fotografija) ir atlikėjų menų (teatras, kinas, šokis) studijas tarpdisciplininiame modelyje, kuris iki šiol yra vienintelis toks Lietuvoje.
1991-10-10 Lietuvos interneto gimtadienis. Matematikos ir informatikos institute pradėjo veikti ryšio mazgas, sujungęs Lietuvą su pasauliniu internetu. Iki 1995 m. rugsėjo internetu naudojosi tik akademinės institucijos. Lietuvos interneto ir akademinio LITNET tinklo „krikštatėvis“, plačiajuosčio interneto RAIN, RAIN2 projektų iniciatorius ir vadovas – VDU prof. habil. dr. A. L. Telksnys.
1993 Už knygą „Epochų signatūros“ prof. V. Kavoliui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1994

 

 

 

 

 Įkuriamas VDU Išeivijos studijų centras (vėliau VšĮ Išeivijos institutas). Centro mokslininko prof. habil. dr. E. Aleksandravičiaus inicijuota Pasaulio lietuvių universiteto idėja, kurios tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą ir kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva, jos gyvenimu, tradicijomis ir kultūra.
1994-06-01 VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrimas. Šis centras buvo įkurtas tais laikais, kai Lietuvoje į kalbos technologijas niekas nekreipė dėmesio, nors pasaulyje ši sritis vystoma buvo jau gana seniai. Centro įkūrimas padėjo sisteminius pagrindus kalbos technologijų vystymui Lietuvoje, kurie ir toliau sėkmingai įsilieja į skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijų vystymą. Centro įkūrėja prof. habil. dr. R. Petrauskaitė šiuo metu yra CLARIN – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros humanitariniams ir socialiniams mokslams, skirtos kalbos ištekliams (duomenims ir įrankiams), vadovė. Centras įgyvendino projektą „Semantika 1“ ir šiuo metu vadovauja projektui „Semantika 2“, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme. Jungtinė humanitarinių ir technologijų VDU mokslininkų sukūrė programinę įrangą, neribotai atpažįstančią lietuvių kalbą.
1995 Įsteigtas vienintelis Lietuvoje VDU Letonikos centras.
1995 Už 1978-1995 Senojo Testamento vertimą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų bei knygas „Raktas į Senąjį Testamentą“, „Raktas į Naująjį Testamentą“ prof. A. Rubšiui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
1995-03-16 Lietuvoje pradėtos teikti mobiliojo skaitmeninio ryšio paslaugos. Tiekėjas – UAB „Omnitel“. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
1995-09-25 Lietuvoje pradėtos teikti Viešosios interneto prieigos paslaugos. Internetas tapo prieinamas kiekvienam Lietuvos gyventojui ar įmonei (iki tol, nuo 1991 m., interneto paslaugomis galėjo pasinaudoti tik akademinės institucijos per akademinį LITNET tinklą). Viešųjų interneto paslaugų pradininkas – UAB „Omnitel“. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
1998 Už televizijos laidų ciklo „Būtovės slėpiniai“ kūrimą prof. habil. dr. E. Gudavičiui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
1999 Įkurtas VDU Kultūros tyrimų centras. Centre atliekami tarpdisciplininiai mažųjų visuomenės grupių tyrimai, grindžiami dinaminių sistemų teorijos prieiga, kuri susijusi su matematine sistemine analize.
2000 Įsteigtas VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimų centras. Centras apjungia mokslinius tyrimus klimato kaitos, bioekonomikos, populiacijų genetikos, biofizikos, vaistų ir genų pernašos, jonizuojančios spinduliuotės poveikio biologinėms sistemoms, instrumentinės analizės, molekulinės bioenergetikos srityse.
2000 Įsteigtas VDU Azijos studijų centras. Su Japonijos, Korėjos, Taivano fondų, Nippon Foundation, diplomatinių institucijų ir privačių asmenų pagalba buvo surinkta nemaža knygų apie Rytų Aziją kolekcija.  2011 m. knygų fondus žymiai papildė mokslininko R. Neimanto visą gyvenimą rinkta knygų apie Azijos šalis kolekcija. Bibliotekos knygų fondai daugiausia koncentruojasi ties moderniąja Rytų Azija. Šiuo požiūriu skaityklos kolekcija yra nuosekliausia ir turtingiausia Lietuvoje.
2000 Pasaulinėje parodoje EXPO-2000 Hanoveryje demonstruotas VDU Informatikos fakulteto Multimedijos laboratorijos darbuotojo E.Vaškevičiaus ir kopozitoriaus G. Kuprevičiaus projektas „Pasaulio sutvėrimas XX amžiaus pabaigai“, kuriuo buvo palydėtas XX amžius ir sutiktas naujasis tūkstantmetis Vilniaus Rotušės aikštėje. Pažymėtini ir kiti multimedijos technologijų projektai – UNESCO projektas „Kryždirbystė Lietuvoje“, virtualus XIX a. kaimo modelis „Mano senelio kaimas“, „Lietuvos etnografija vaikams“, Socrates-Minerva projektas „3D šokis visiems, naudojant virtualius kultūrinius e-mokymo įrankius“.
2001 Už darbų ciklą „Medžiagų paviršinių sluoksnių joninė-plazminė inžinerija” prof. habil. dr. L. Pranevičiui su prof. habil. dr. J. Dudoniu, prof. habil. dr. A. Grigoniu, prof. habil. dr. S. Tamulevičiumi suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2001 Įkurtas VDU Japonistikos studijų centras, kurio įrangai ir veiklai Japonijos vyriausybė skyrė 1 mln. litų vertės kultūros grantą.
2001-06-30 Nuotoliniu būdu pasirašoma VDU ir Mičigano universiteto Detroito koledžo teisės magistrų rengimo sutartis. VDU tapo pirmuoju Lietuvoje ir vienu iš nedaugelio Europoje, turinčių tokias sutartis su Amerikos universitetais.
2002 Už darbų ciklą „Efektyvus optimizavimas technikoje” prof. habil. dr. A. Žilinskui kartu su prof. habil. dr. G. Dzemyda ir prof. habil. dr. V. Šalteniu suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2002-08-30 Įkuriama viešoji įstaiga „Aukštųjų ir informacinių technologijų parkas“, kurio steigėjai VDU, KTU, LEI ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija.
2002 Tarptautinėje InfoBalt parodoje VDU Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojų sukurtas „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas internete“ apdovanotas kaip geriausias metų IT produktas.
2004-05-01 Lietuvoje pristatytos, o nuo 2006 m. pradėtos teikti trečiosios kartos (3G) skaitmeninio mobilaus ryšio paslaugos. Pradininkas – UAB „Omnitel“. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
2005 Už darbų ciklą „XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir spaudos palikimo problemos (1977–2004 m.)“ prof. habil. dr. L. F. Gudaičiui suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2005 Už darbų ciklą „Deterministiniai ir tikimybiniai tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimas gerinant Ignalinos AE saugą ir patikimumą (1994–2004 m.)“ prof. habil. dr. J. Augučiui,  prof. dr. K. Almenui kartu su prof. habil. dr. E. Ušpuru, prof. habil. dr. A. Kaliatka, prof. dr. S. Rimkevičiumi suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2006 Už darbų ciklą „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“ prof. habil. dr. S. Karaliūnui suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2006 Už kūrybišką istorinės atminties žadinimą ir Lietuvos architektūros paveldo aktualizavimą veikaluose „Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė“ ir „Vilniaus architektai 1850–1914“ Prof. N. Lukšionytei-Tolvaišienei suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
2006-10-18 Lietuvoje pasirašyta Elektroninio Parašo Proveržio Programa, o 2007 m. pradėtos teikti mobilaus elektroninio  parašo paslaugos. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
2007 Už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijų valdymo ir jų atsako į stresą mechanizmai (1989–2006 m.)“ prof. habil. dr. V. Mildažienei kartu su prof. A. Toleikiu, prof. V. Borutaite  suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2008 Už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai) (1988–2007 m.)“ prof. habil. dr. B. Genzeliui suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2008-09-01 Korėjos studijų pradžia Lietuvoje. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje VDU pradedamos dėstyti korėjiečių kalbos ir kultūros paskaitos, orientuotos į koreanistų rengimą.
2008 VDU Daugiakalbystės ir tarpkultūrinio bendravimo centro įkūrimas.

Centras turi didelę vaikų kalbos tyrimųe patirtį (surinktas skaitmeninis vaikų kalbos tekstynas); šių tyrimų rezultatai taikomi kuriant kalbos sutrikimų diagnozavimo priemones, o taip pat kuriant FREPY (“Friendly Resources for Playful Sppech Therapy“; liet. „Žaismingos kalbos terapijos priemonės“) projekto produktus. ES finansuoto projekto metu buvo sukurtos elektroninės (prieinamos internete www.frepy.eu) ir spausdintos žaismingos kalbos terapijos priemonės keturiomis skirtingomis kalbomis (lietuvių, vokiečių, estų ir slovėnų), kurias vaikai naudoja kartu su logopedais, tėvais, globėjais arba savarankiškai. 2014 m. šis tarptautinis projektas apdovanotas Kokybės statulėle ir vienintelis Lietuvoje įvertintas Europos kalbų ženklu Švietimo mainų paramos fondo Kokybės konkurso apdovanojimų renginyje.
2010 Įsteigtas vienintelis Lietuvoje VDU Kauno istorijos centras. Centras atlieka įvairius Kauno miesto ir regiono istorijos tyrimus, organizuoja tiriamosios ekspedicijos bei kitus projektus, renka Kauno istorijos bibliografiją.
2011-02-15 VDU Išeivijos instituto mokslininkų pastangomis įkurta Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
2011 Patentas Metalų ir jų lydinių hidrinimo būdas. Išradėjai: Darius Milčius, Liudvikas Pranevičius, Martynas Lelis. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
2012 Patentas Vandenilio išskyrimo iš vandens garų būdas. Išradėjai: Liudvikas Pranevičius, Liudas Pranevičius, Darius Milčius. Patento savininkas: Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
2012 Pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių („Danutė“ ir „Freda“) išvedimas VDU Kauno botanikos sode. Autoriai Dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.
2012 Už įvairiapusę kūrybos veiklą poetui, prozininkui, eseistui, publicistui, VDU garbės daktarui R. Keturakiui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2013 Už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai (1998-2011)“ prof. dr. Z. Kiaupai suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2013 Integruotos ankstyvojo gyvenimo aplinkos ekspozicijos poveikio vaikų sveikatai Europoje tyrimo projektas HELIX (Europos komisijos 7BP programa). Sukurtas metodas, leidžiantis integruoti ir apjungti aplinkos duomenis su sveikatos duomenimis ir informacija ir juos pritaikyti populiacijų tyrimuose. Vadovė  – VDU Aplinkotyros katedros prof. habil. dr. R. Gražulevičienė.
2013 Už reikšmingą mokslinę veiklą, akademinį iniciatyvumą, architektūros mokslo darbus, atidumą kultūros ir meno srityse vystomoms idėjoms bei architektūros meno praktikai prof. habil. dr. V. Stauskui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2014 MITA projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ VDU studentai ir jaunieji mokslininkai įsteigė šešias technologijų pakraipos inovatyvias įmones. Įmonių inovacijos įgyvendintos VDU Gamtos mokslų  ir Informatikos fakultetų laboratorijose.
2016 Už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ prof. habil. dr. V. Levandauskui suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2016 Už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“ prof. dr. A. Tereškinui suteikta Nacionalinė mokslo premija.
2016-02-23 Už ilgamečius erkių pernešamų ligų tyrimus.Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio premija skirta VDU Gamtos mokslų  fakulteto prof. habil. dr. Algimantui Paulauskui.
2016-02-26 Pirmasis išsamus lietuvių-japonų kalbų žodynas. VDU doc. A. Zykas surinko daugiau nei 70 tūkstančių žodžių turintį žodyną, pirmą kartą istorijoje sujungusį šias dvi kalbas.
2016-2017 Tarptautiniame veislių registre užregistruotos pirmosios 9 lietuviškos jurginų (Dahlia) veislės (veislių autorius – dr. A. Balsevičius).
2017 Bioaktyvių medžiagų pernaša į ląsteles ir audinius taikant elektroporaciją ir sonoporaciją tikslinei ir sisteminei navikų terapijai. Sukurtas sonoporacijos metodas, leidžiantis padidinti tikslinę vaistų pernašą į gilesnės lokalizacijos navikus. Vadovas  – VDU Biologijos katedros prof. dr. S. Šatkauskas.
2017 Pirmųjų lietuviškų spanguolių veislių („Reda“, „Vaiva“, „Amalva“, „Žuvinta“ ir „Vita“) išvedimas. Autoriai VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai dr. habil. R. Daubaras ir dr. L. Česonienė.
2017 MITA projekte „INOprogresas“ metų inovacija išrinktas revoliuciją maisto pramonėje žadantis sausas medus. Inovaciją sukūrė VDU magistranto E. Treskovskio įkurta biotechnologijų įmonė „Probiomas“. Inovacija įgyvendinta VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje.
2017 Panaudotų medinių pabėgių nukenksminimo biologiniais metodais technologijos kūrimas (REMTECH). Surasta efektyvi technologija, kaip nukenksminti ant pabėgių esančius teršalus. Pabėgiai susmulkinami pramoniniais smulkintuvais ir ant gautų pjuvenų pasėjamas grybas. Vadovas  – VDU Biologijos katedros prof. habil. dr. A. S. Maruška.
2017-03-29 VDU Politikos mokslo ir diplomatijos fakulteto prof. dr. L. Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.