Vyrų ir moterų lygybė darbo rinkoje – misija (ne)įmanoma?
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė
Lyčių lygybės aspektai yra aktualūs įvairiose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir darbo rinka. Kartais galime susidurti su „moteriškomis“ ir „vyriškomis“ profesijomis, su įsitikinimais, kad vyrai yra geresni vadovai nei moterys, kad vyrai turi palankesnes sąlygas gauti didesnį darbo užmokestį ir sėkmingai kilti karjeros laiptais ir pan. Ar šios ir kitos panašaus pobūdžio nuostatos yra tik tylios kalbos, ar reali ir opi problema Lietuvoje? Žvilgtelkime į darbo rinką ir joje vyraujančias lyčių nelygybės nuostatas Lietuvoje, remiantis Užimtumo tarnybos atlikto tyrimo rezultatais.
Analizei naudoti administraciniai Užimtumo tarnybos duomenys apie 2025 m. gegužės 1 d. darbo ieškojusius asmenis. Tyrimas grindžiamas 114,6 tūkst. asmenų ieškomo darbo prioritetų analize. Taip pat apžvelkime Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2024 m. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos „Lyčių nelygybė Lietuvoje“ rezultatus bei Europos lyčių lygybės indekso ypatybes.
Vadovais dažniau pretenduoja būti vyrai
Tarp ieškančių vadovaujančio darbo pozicijos šiek tiek didesnę dalį sudaro vyrai (53,9 proc.). Sąlyginai didžiausias vyrų dominavimas pastebimas ieškant vadovo darbo statybos (96,6 proc.), tiekimo, platinimo (73,7 proc.), IT ir ryšių paslaugų (68,3 proc.), gamybos (66,1 proc.) srityse. Moterys, ieškodamos darbo, dažniausiai pirmenybę skiria vadovaujančio darbo pozicijai žmogiškųjų išteklių (82,8 proc.), finansų (72,4 proc.), restoranų (70,4 proc.), prekybos (68,8 proc.) srityse. Lyginant 2025 m. ir 2024 m. pastebimos panašaus pobūdžio tendencijos su nežymiais nuokrypiais. Galima pabrėžti tik tai, kad vyrų poreikis būti vadovais šiek tiek sumažėjo, lyginant su 2024 m. (4,2 proc. punktais).
Moterys dažniau ieško specialistų darbo pozicijų
Tarp visų specialistų, jaunesniojo specialisto ir techniko ar įstaigos tarnautojo darbo ieškančiųjų moterys sudaro didesnę dalį (61 proc.). Moterys dominuoja ieškodamos specialisto lygmens pozicijos sveikatos (84,2 proc.), mokymo (83,1 proc.), teisės, socialinės srities ir kultūros (73,6 proc.), verslo administravimo (59,4 proc.) srityse. O vyrai – priešingai – pirmenybę skiria IT ir ryšių sistemos (77,1 proc.), inžinerijos ir fizinių mokslų specialistams (54,9 proc.). Dinaminiu aspektu pastebima, kad pastarųjų dvejų metų tendencijos yra panašios.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė
Vyrai dažniausiai dirba kasybų ir karjerų eksploatavimo, statybų, transporto ir saugojimo sektoriuose
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. vyrai dažniausiai dirbo kasybų ir karjeros eksploatavimo (100 proc.), statybų (90 proc.), transporto ir saugojimo (76 proc.), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje (75 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (68 proc.) bei informacijos ir ryšių (65 proc.), apdirbamosios gamybos (63 proc.) sektoriuose.
Visgi moterys dažniausiai dirbo tokiuose sektoriuose kaip žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (85 proc.), švietimas (81 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (71 proc.), kita aptarnavimo veikla (71 proc.) bei finansinė ir draudimo veikla (69 proc.). Lyginant Užimtumo tarnybos duomenis apie tai, kokių darbo pozicijų ieško vyrai ir moterys, bei Valstybės duomenų agentūros duomenis apie tai, kuriuose sektoriuose dominuoja užimti gyventojai pagal lytį, matome, kad tendencijos yra racionalios ir analogiškos.
Vyrai dominuoja privačiame, o moterys – viešajame sektoriuje
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. viešajame sektoriuje lyties atžvilgiu dominavo moterys (68 proc.), o privačiame sektoriuje – vyrai (57 proc.). Analogiško pobūdžio tendencija dominavo ir 2024 m. Galimai tokio pobūdžio tendencijos yra susijusios su atitinkamai pasirenkamomis profesijomis viešajame ir privačiame sektoriuose. Visgi vyrai 2024 m. vidutiniškai uždirbo daugiau nei moterys. Šis skirtumas per mėnesį atskaičius mokesčius siekė 94,7 eurus (sumažėjo 9,1 eurų, lyginant su 2023 m.), o per visus metus šis skirtumas vidutiniškai sudarytų 1136,4 eurų.
Vyrų ir moterų lygybės vertinimo skirtumai darbo rinkoje
Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyto tyrimo rezultatais, moterų ir vyrų požiūris į lyčių lygybę kilti karjeros laiptais Lietuvoje skiriasi. Pavyzdžiui, 71 proc. vyrų yra įsitikinę, kad moterys, palyginti su vyrais, Lietuvoje turi vienodas galimybes kilti profesinės karjeros laiptais. Vis dėlto, 33 proc. moterų galvoja priešingai, o su nurodytu teiginiu sutinka tik 44 proc.
Europos lyčių lygybės institutas kasmet matuoja moterų ir vyrų lygybę Europos Sąjungos šalyse. Naujausiais duomenimis, 2024 m. ES vidurkis siekė 71 balą (iš 100 galimų). Lietuvos įvertinimas pakilo (1,7 balo) ir siekė 65,8 balo bei užėmė 16 vietą tarp visų ES valstybių. Nors vertinimo balas padidėjo, lyginant su 2023 m., tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio, bet esame aukštesnėje pozicijoje nei kitos Baltijos šalys (Latvija – 62,6 balo; Estija – 60,8 balo).
Sudarant įvertį skaičiuojami Lietuvos lyčių lygybės rodikliai šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės. Lyginant skirtingų sričių įvertinimus matyti, kad Lietuvai geriausiai sekasi darbo srityje – užimame 15-tą vietą (76,2 balo). Tai vienintelė sritis, kurioje šiek tiek lenkiame ES vidurkį (74,2).
Taigi vyrų ir moterų lygybė darbo rinkoje Lietuvoje yra įmanoma. Dinaminiu aspektu pastebime nors ir lėtai, tačiau gerėjančią situaciją: mažėjantį darbo užmokesčio atotrūkį, prie pusiausvyros artėjantį siekį būti vadovais (nepriklausomai nuo lyties). Gerėjančią Lietuvos poziciją lyčių lygybės kontekste galimai atspindės naujausios Europos lyčių lygybės indekso reikšmės (tikėtina, kad jos bus paskelbtos šių metų gruodžio mėnesį). Vis dėlto, vertėtų įvairiomis priemonėmis jau nuo mokyklinio amžiaus didinti atitinkamų profesijų patrauklumą abiejų lyčių kontekste.
