Erkių platinamų bakterinių patogenų paplitimas ir genetinė įvairovė Lietuvos miestų ir priemiesčių buveinėse
Anotacija
Antropogeninis poveikis yra esminis kraštovaizdžio ir žemės naudojimo pokyčių veiksnys, o vienas jo aspektų – urbanizacija – kompleksiškai veikia visus natūralių ekosistemų komponentus, įskaitant abiotines ir biotines sąlygas, augmeniją, gyvūnų populiacijas bei bendrijas. Žaliųjų erdvių išsidėstymas urbanizuotoje aplinkoje dažnai suformuoja fragmentuotą, mozaikinę struktūrą, kuri sudaro sąlygas lokaliai biologinei įvairovei palaikyti. Tuo pačiu metu šios erdvės tampa terpėmis, kuriose gali egzistuoti ir plisti ligų sukėlėjų pernešėjai, tokie kaip erkės ir uodai, bei jų platinami patogenai. Nepaisant sisteminių tyrimų, nagrinėjančių erkių užsikrėtimą patogenais skirtingose antropogeninėse buveinėse Lietuvoje, ypač miestuose ir priemiesčiuose, vis dar labai trūksta, o erkių paplitimas šiose buveinėse iš esmės buvo nežinomas.
Disertacijoje nagrinėjama Ixodidae šeimos erkių, Ixodes ricinus ir Dermacentor reticulatus, paplitimas ir gausumas, jų platinamų ligų sukėlėjų paplitimas ir genetinė įvairovė Lietuvos miestų ir priemiesčių buveinėse.
Šiame tyrime pirmą kartą įvertintas I. ricinus ir D. reticulatus erkių gausumas ir paplitimas Lietuvos miestų ir priemiesčių teritorijose. Pirmą kartą nustatytas erkių platinamų patogenų, B. burgdorferi s. l., B. miyamotoi, A. phagocytophilum, N. mikurensis ir Rickettsia spp., paplitimas Lietuvos miestų ir priemiesčių buveinėse. Taip pat, pirmą kartą Lietuvoje aptikta žmogui patogeniška Neoehrlichia mikurensis bakterija ir nustatytas jos paplitimas I. ricinus erkėse bei įvertinta genetinė įvairovė. Bei pirmą kartą Lietuvoje I. ricinus erkėse identifikuota Borrelia lusitaniae, kurios tam tikros padermės siejamos su Laimo boreliozės sukėlimu žmonėms.
