Teisė į gyvenamąjį rajoną mieste: pasipriešinimo vietokūros praktikos urbanistinių transformacijų metu Šančiuose
Anotacija
Šioje disertacijoje tiriamos vietokūros ir pasipriešinimo praktikos, kurias taiko suinteresuoti Šančių rajono gyventojai greitos miesto transformacijos metu 2016-2024 metų laikotarpiu. Naudojant daugiavietės etnografijos lauko tyrimo metodą ir dalyvaujančio stebėjimo duomenis, atskleidžiama, kaip vietos gyventojai patiria urbanistines transformacijas ir mobilizuoja savo tapatybę pasipriešinimui miesto plėtrai. Tyrimas remiasi H. Lefebvre, M. de Certeau, E. Soja ir P. Bourdieu teorinėmis prieigomis, analizuojant erdvines praktikas kaip socialiai konstruojamas sąvokas. Išskiriamos penkios pagrindinės pasipriešinimo strategijos: performatyvus aktyvizmas, aplinkosauginis aktyvizmas, teisinis aktyvizmas, skaitmeninis aktyvizmas ir kasdienis aktyvizmas vietokūros praktikomis. Ypatingas dėmesys skiriamas miesto gamtos vaidmeniui kaip identiteto formavimo ir pasipriešinimo šaltiniui, kai „laukinė” Nemuno pakrantė ir kiti gamtos objektai tampa simboliniais kovos laukais. Tyrimas atskleidžia procedūrinę nelygybę miesto plėtros sprendimuose ir vietos gyventojų patirtis, pasipriešinimo praktikas, kai techniniuose planavimo procesuose nuvertinamas eminis žinojimas. Disertacija prisideda prie miesto antropologijos tyrimų, parodydama, kaip bendruomenės strategiškai mobilizuoja identitetą ir įsivietinimą, kurdamos alternatyvias erdves ir ginčydamos dominuojantį miesto plėtros diskursą.
