Mokytojo intelektinio nuolankumo diskursai muzikos mokyklos kultūroje: slepiantis po kauke
Anotacija
Disertacijoje siekiama atskleisti mokytojo intelektinio nuolankumo kaip daugialypio reiškinio diskursus dialoginės sąveikos kontekste muzikos mokyklos kultūroje. Teorinės analizės dalyje pristatoma intelektinio nuolankumo samprata religinėje, psichologinėje ir edukologinėje perspektyvose bei įvardijamos savybės, kurios būdingos kaip daugialypiam reiškiniui. Remiantis Foucault (1982, 1997) ir Fairclough (1995, 2003, 2015), apibūdinama galios diskurso teorija. Taip pat pristatoma Bachtino (1968, 1984, 1981, 1985) karnavalo teorija, atskleidžianti mokytojo elgsenos dvilypumo egzistavimą, ir diskurso, grindžiamo galios balansu, galimybės užtikrinimą. Remiamasi Freire (2000) pateikiama dialogo samprata, akcentuojant, jog dialogas negali vykti be nuolankumo, kuris užtikrina lygiavertį santykį, kai kiekvienas dalyvis yra vertingas ir turi ką pasakyti. Atskleidžiama Kito sąvokos reikšmė dialoge, plėtota Buber (2001). Empirinis tyrimas grindžiamas kritinės etnografijos (Madison, 2011) ir kritinės diskurso analizės (Fairclough, 2015) metodologinių prieigų apjungimu (Krzyżanowski, 2017). Empirinis tyrimas parodė, jog muzikos mokyklos kultūroje atsiskleidžia skirtingi mokytojo intelektinio nuolankumo komponentai. Mokytojo intelektinis nuolankumas muzikos mokyklos kultūroje reiškiasi per kontekstinius pasirinkimus, kuriuos lemia mokytojo sąmoningumas ir organizacijos kultūros sąlygos. Tyrimo radiniai rodo, kad mokytojo intelektinis nuolankumas reiškiasi trimis, tarpusavyje turinčiais sąsajas, lygmenimis. Šie lygmenys turi skirtingą raiškos intensyvumą – nuo potencialių galimybių (vidinis lygmuo) iki sąmoningos būtinybės (išorinis lygmuo). Taip pat išryškėjo, kad dialoginė sąveika lemia mokytojo intelektinio nuolankumo raiškos kaitą.
