Kalbos psichologija (MLS5009)

  • Dalyko kodas: MLS 5009
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: Psychology of Language
  • Dalykas atestuotas: 2023-05-02
  • Atestacija galioja iki: 2026-05-02
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Prof. Ineta Dabašinskienė, Lituanistikos katedra; doc. Ingrida Balčiūnienė, Lituanistikos katedra

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Šio kurso metu studentai supažindinami su pagrindinėmis kalbos psichologijos temomis, kryptimis ir tyrimo metodais. Įvairiais aspektais aptariamos fundamentalios kalbos psichologijos problemos, supažindinama su kalbos psichologijos teorijų interpretacijomis, įvairiais tyrimų metodais. Daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms kalbos psichologijos sritims: kalbos suvokimui, kalbos kūrimui / produkavimui ir kalbos įsisavinimui / raidai.

Dalyko anotacija užsienio kalba

Students will get the background knowledge of how individuals comprehend, produce, and acquire language. They will understand new theoretical and methodological trends of Psychology of Language and will be able to apply these new skills in practice. Three sets of Psychology of Language are of primary interest: language comprehension, language production, and language acquisition.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Bendrieji kalbotyros lygmenų kursai.

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinti pagrindinius kalbos psichologijos metodus, gebėti juos taikyti praktiškai.
2. Dirbant savarankiškai ir komandoje, sudaryti ir atlikti kalbos psichologijos eksperimentą, išanalizuoti, interpretuoti ir apibendrinti gautus rezultatus.
3. Apibūdinti psichologinės kilmės kalbos sistemos dėsningumus, pokyčius.
4. Apibūdinti psichologinės kilmės kalbos įsisavinimo mechanizmus ir jų pritaikymą mokant užsienio kalbos.
5. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti bendrus kalbos psichologijos krypties tyrimus bendradarbiaujant su socialinių mokslų srities (psichologijos, pedagogikos) atstovais.
6. Viešai pristatyti savarankiškai ar komandoje atlikto kalbos psichologijos krypties tyrimo rezultatus, pasitelkiant kalbos psichologijos žinias argumentuotai apginti savo nuomonę.
7. Savarankiškai susirasti, rinktis ir studijuoti specializuotą kalbos psichologijos literatūrą, pasinaudoti ja atliekant mokslinius tyrimus.

Dalyko turinys

1 tema. Trumpa kalbos psichologijos istorija ir kryptys
2 tema. Kalbos psichologijos tyrimų metodai
3 tema. Bendroji kalbos psichologija: bendrasis kalbos suvokimas
4 tema. Bendroji kalbos psichologija: psicholingvistiniai kalbos produkcijos modeliai
5 tema. Kalbos raidos psichologija: garsų įsisavinimas
6 tema. Kalbos raidos psichologija: žodžių ir jų reikšmės įsisavinimas
7 tema. Kalbos raidos psichologija: gramatikos įsisavinimas
8 tema. Kalbos raidos psichologija: komunikacinės kompetencijos įsisavinimas
9 tema. Kalbos raidos psichologija: naratyvo kompetencijos įsisavinimas
10 tema. Taikomoji kalbos psichologija: dvikalbystės psicholingvistika
11 tema. Taikomoji kalbos psichologija: netipiška kalbos raida
12 tema. Taikomoji kalbos psichologija: sakytinės kalbos dizontogenezė
13 tema. Taikomoji kalbos psichologija: rašytinės kalbos dizontogenezė
14 tema. Taikomoji kalbos psichologija: neurobiologinė kalbos bazė
15 tema. Taikomoji kalbos psichologija: įgytieji kalbos sutrikimai

Dalyko studijos valandomis

Studijų vykdymo forma

Val. auditorinėse studijose

Val. nuotolinėse studijose

Paskaitos

 

30 val.

Seminarai

 

15 val.

Konsultacijos

10 val.

5 val.

Iš viso kontaktinio darbo val.

10 val.

 

Savarankiškas darbas

 

100 val.

Iš viso

10  val.

150 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Namų darbas – 30%, egzaminas – 70%

Literatūra

1. 1998 Berko Gleason, J., Ratner, N. (eds.) (1993). Psycholinguistics. Fort Worth
2. 2008 Carroll, D. W. Psychology of Language. Brooks/Cole
3. 2012 Clark, E. V. First Language Acquisition. Cambridge University Press
4. 1999 Ingram, D. First Language Acquisition. Method, Description and Explanation. Cambridge University Press
5. 2012 Žukauskienė, R. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Margi raštai
Papildoma literatūra
1. 2006 Altmann, G. T. M. History of psycholinguistics. In Encyclopedia of Language & Linguistic (pp. 257–265). https://doi.org/10.1016/B0-08-044854-2/04157-2
2. 2018 Balčiūnienė, I., & Kamandulytė-Merfeldienė, L. Ankstyvoji vaikų kalba: nuo kalbos paribio iki kalbinės komunikacijos. Kalbų studijos, 32, 117–136. https://doi.org/10.5755/j01.sal.32.0.19640
3. 2006 Bishop, D. V. M. What causes specific language impairment in children? Current Directions in Psychological Science, 15(5), 217–221. https://doi.org/10.1111/j.1467-8721.2006.00439.x
4. 2002 De Geer, B., Tulviste, T., Mizera, L., & Tryggvason, M.-T. Socialization in communication: Pragmatic socialization during dinnertime in Estonian, Finnish and Swedish families. Journal of Pragmatics, 34, 1757–1786. https://doi.org/10.1016/S0378-2166(01)00059-5
5. 2011 MacWhinney, B., Fromm, D., Forbes, M., & Holland, A. Aphasiabank: Methods for studying discourse. Aphasiology, 25(11), 1286–1307. https://doi.org/10.1080/02687038.2011.589893