Demografija

  • Dalyko kodas: SOC 3033
  • Dalyko grupė: C
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: Demography
  • Dalykas atestuotas: 2022 06 01
  • Atestacija galioja iki: 2025 06 01
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    dr. Daumantas Stumbrys

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Pagrindinės žinios apie demografinę raidą, procesus ir gyventojų politiką: demografinio tvarumo esmė istoriniame visuomenės raidos kontekste; demografinių perėjimų (demographic transitions) teorijos; populiacijos kiekybinių charakteristikų kaita; gimstamumo raida ir šeimos transformacija, veiksniai, teorijos; mirtingumo ir visuomenės sveikatos raida, veiksniai, teorijos; migracijos tipai, raida, teorijos; gyventojų politikos esmė ir struktūra (šeimos, visuomenės sveikatos, migracijos, senėjimo politikos); Lietuvos demografinė raida ir viešoji gyventojų politika.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The knowledge of demographic development and population policy: demographic development and sustainability in historical context; theories of demographic transitions; trends of population composition; fertility and family trends; determinants, theories; mortality and public health trends, determinants, theories; migration types, trends, determinants, theories; essence and composition of population related policy (family, public health, migration, ageing policies). Demographic development and population policy of Lithuania.

Dalyko studijų rezultatai

Išklausę kursą gebės apibūdinti demografinių procesų raidą istoriniame kontekste, vertinti jos su tuo susijusias socialines problemas bei iššūkius viešajai politikai ir visuomenei;
supras ir gebės naudoti pagrindines demografijos ir gyventojų politikos teorines perspektyvas socialinei realybei analizuoti ir interpretuoti;
kritiškai stebėti, nagrinėti ir vertinti šiuolaikinės visuomenės demografinius procesus, su tuo susijusias socialines problemas ir valstybės vaidmenį konkrečioje gyventojų politikos srityje;
kritiškai vertinti įvairių visuomenės gyvenimo sektorių socialines problemas, jų poveikį įvairiems demografiniams procesams ir konkrečių gyventojų politikos sričių atsaką;
vertinti konkrečių demografinių procesų raidos problemas nacionaliniu ir globaliu lygmeniu;
vertinti, apibendrinti ir komentuoti demografinių procesų raidos statistinius ir tyrimų duomenis;
modeliuoti demografinių procesų tyrimus: analizuoti ir interpretuoti kiekybinius ir kokybinius duomenis, remiantis moksliniais socialinės informacijos analizės ir interpretavimo principais;
naudotis demografinės analizės metodais, analizuoti pirminius ir antrinius duomenis, naudojant naujausias informacines technologijas bei programinę įrangą.

Dalyko turinys

Įvadinė paskaita. Supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus darbo ir auditorinio darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Pagrindinės demografinės raidos teorijos. Demografinės procesų ryšys su visuomenės sociokultūrine, ekonomine, technologine raida ir viešąja politika.3. Pirmo demografinio perėjimo (demographic transition) teorija, diskusijos, raiška nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Gyventojų politikos teorinės minties perspektyva. Antras demografinis perėjimas (ADP): prielaidos, veiksniai, demografinių procesų raidos trajektorijos (van de Kaa, Lesthaege). ADP teorijos interpretacijos, diskusijos (Billari, Sobotka, Coleman, Clique ir kt.). ADP raidos svyravimų metodologiniai vertinimai. ADP raiškos regioninės variacijos ir vertinimai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Iššūkiai gyventojų politikai. Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie gyventojus ir demografinius procesus. Pagrindinių demografinių procesų indikatorių sistema, duomenų patikimumo ir rodiklių informatyvumo problema. Demografinių procesų raida ir gyventojų amžiaus struktūrų evoliucijos teoriniai modeliai, praktinė raiška, lyginamasis vertinimas. Visuomenės senėjimas, senėjimo prielaidos, raiška, pasekmės, iššūkiai nacionalinei ir tarptautinei gyventojų senėjimo (ageing policy) ir socialinei politikai.
Gimstamumas, gimstamumo raida. Gimstamumo veiksniai. Gimstamumo raidos nacionalinis ir tarptautinis kontekstas. Gimstamumo pokyčių iššūkiai pronatalistinės šeimos politikos plėtrai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Šeimos transformacijos, šeimos formavimo kaita. Gimstamumo ir šeimos pokyčių iššūkiai šeimos politikos plėtrai. Mirtingumo kitimas istoriniame visuomenės modernizacijos ir įvairių šalių mirtingumo kitimo kontekste. Mirtingumo kitimo prielaidos ir veiksniai. Mirtingumo regioninės deformacijos, lyginamieji vertinimai. Rytų ir Vidurio Europos šalių mirtingumo kitimo iššūkiai visuomenės sveikatos politikai. Epidemiologinio perėjimo (Omran ir kt.) ir sveikatos perėjimo (Frenk, Meslé, Vallin ir kt.) teorija. Gyventojų migracijos raida, veiksniai, teorijos istoriniame ir pastarųjų pokyčių kontekste. Gyventojų migracijos tipai, kryptys, srautai, juos formuojantys veiksniai. Poreikis migracijos politikai. Migracijos istorinė perspektyva ir nacionalinis bei tarptautinis kontekstas. Gyventojų migracijos pokyčių iššūkiai nacionalinei ir tarptautinei migracijos politikai Gyventojų (demografinė) politika: esmė ir struktūra. Gyventojų politikos sampratos ir raiškos kitimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Demografinių procesų ir gyventojų struktūrų ateities projektuojamų variantų interpretacijos ilgalaikės demografinės raidos, dabartinės situacijos ir gyventojų politikos efektyvumo kontekste: nacionalinė ir tarptautinė perspektyva.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val.
Seminarai 15 val.
Konsultacijos 15 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20 %, seminarai, komandinis darbas – 10%, namų darbas – 20 %, egzaminas – 50 %.

Literatūra

1 2006 G. Caselli, J. Vallin, G. Wunsch (eds.), Demography: analysis and synthesis. Vol. 2, 5-12.
2 2013 C.Holdsworth, N. Finney, A. Marshal, P. Norman. Population and Society
3 2010 Van de Kaa. D.J. “Demographic transitions. Encyclopedia of life support systems”. Demography 1: 65-104.
4 2006 Poston D.L., Micklin M. (eds.) Handbook of Population.
5 2011 Thevenon, O. (2011). Family Policies in OECD Countries: A Comparative Analysis. Population and Development Review, 37(1): 57-87.
6 2013 Mackenbach J. P., McKee (eds.). Successes and Failures of Health Policy in Europe. Four decades of divergent trends and converging challenges.
7 2013 World migration. Migrant well-being and development.
8 2009 Stankūnienė, V., Jasilionis, D. The Baltic Countries. Population, family and family policy.
9 2008 Frejka T., Sobotka T., Hoem J. M., Toulemon L. Childbearing Trends and Policies in Europe. Demographic Research, Vol. 19.
10 2004 Meslé, F. “Mortality in Central and Eastern Europe: long-term trends and recent upturns”, Demographic Research Special collection 2: 45–70.
Papildoma literatūra
1 2013 V.Stankūnienė, A.Maslauskaitė, M.Baublytė. Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės?
2 2015 D.Jasilionis, V.Stankūnienė, A.Maslauskaitė, D.Stumbrys. Lietuvos demografinių procesų diferenciacija
3 2009 Stankūnienė, V., Maslauskaitė A. (sud.) Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės.
4 2005. Stankūnienė V., Jasilionienė A., Jančaitytė R. Šeima, vaikai, šeimos politika: modernėjimo prieštaros.
5 2012 J.Bučaitė ir kt. Lyčių politika ir gimstamumo ateitis.
6 2006 A.Sipavičienė. Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Migracijos modeliai.